Dirbtinis intelektas: ar ir kaip jis užvaldys pasaulį, o gal mes jau esame jo dalimi?

Dirbtinio intelekto technologijos jau senokai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Su juo tenka bendrauti įstaigose ir institucijose, švietimo darbuotojai suka galvas, kaip atgrasyti mokinius ir studentus nuo DI „pagalbos“, atliekant užduotis, laikant egzaminus. Tačiau ar įmanoma apsisaugoti nuo tokio galingo įrankio, kuris atveria nepaprastas galimybes ne tik valdyti, bet ir gauti pasakiškus pelnus? Tad pasauliniu mastu lenktyniaujama, kas greičiau patobulins esamą DI sistemą ir kuo tvirčiau prie jos „pririš“ visuomenę.

DI gundymai optimistų ir pesimistų akimis

Švietimas yra geras pavyzdys, kaip bandoma apriboti vis labiau ryškėjantį neigiamą naujųjų medijų ir DI technologijų poveikį vaikų smegenims, o sykiu ir sąmonės veiklai, tačiau, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų valdymas vis labiau perleidžiamas kompiuterinei debesijai, kuri jau prižiūri kiekvieno studento mokymąsi, patarinėdama, kaip kreipti jo mąstymą reikiama linkme pagal tam tikrus ideologinius, pastaruoju metu – liberalleftistinius šablonus, atsižvelgiant į duomenis, apie konkretų asmenį surinktus iš internetinės erdvės ir atitinkamai apdorotus. Veiksmingi ir naudingi žmogaus kuriami įrankiai pavergia jį patį – antai šiuo metu niekas nebeįsivaizduoja gyvenimo be automobilių, be lėktuvų, perleidžiamų DI valdymui. Ką jau kalbėti apie kitokias gyvenimą lengvinančias, egzistencijos trukmę ilginančias mašinas bei technologijas. Kol kas regime spartų DI skverbimąsi, nepaisant įvairiausių perspėjimų apie galimas tokios plėtros ir masinio DI taikymo grėsmes, juolab aiškinimų, esą pats dirbtinis intelektas yra esminis egzistencinis iššūkis, kurio atremti žmonija nebeturės ar jau nebeturi jokių galimybių.