Pasirodo, kad prie įmonės greitosios pagalbos automobilis budi reguliariai: tai priklauso nuo įmonėje daromų darbų, kai kurie jų – labai pavojingi.
„Biotechpharma“ generalinis direktorius profesorius Dr. Vladas Algirdas Bumelis parodė, kokie darbai atliekami įmonėje.
„Organizme turime labai daug baltymų ir, jei tik kurio baltymo mums ima trūksti, pradedame sirgti. Tačiau baltymai, kurie yra žmogaus, tinka tik žmogui, kiaulės – kiaulei, šuns – šuniui. Žmonės, kad nebūtų liūdna, sugalvojo, kad galima paimti geną, kuris koduoja baltymą, ir tada tą geną įsiūti į žarnyno lazdelę, kurios labai gerai ir greitai dauginasi. Tada žmogaus bioreaktoriuose pradedamas gaminti trūkstamas baltymas, kuris tinkamas gydyti įvairias ligas“, - paaiškino profesorius.
Ji sako, kad biologiniai vaistai, kurie yra labai brangūs ir naudojami, pavyzdžiui, onkologinėms ligoms gydyti, yra sukurti dėl tokių atradimų. Įmonė biologinius vaistus gamina naudodama technologinius bioreaktorius.
„Schema yra tokia: įsiuvame geną, tada turime kolbą, bioreaktorių, tada reikia baltymų mišinį išgryninti ir gauti vaistą, kurį naudojame gydymui, tuo mes čia ir užsiimame. Anksčiau aš pats kurdavau, gamindavau ir parduodavau vaistus, bet dabar dirbu įdomiau, kuriu vaistų gamybos technologijas“, - kalbėjo V. A. Bumelis.
Jis sako negalintis įvardinti su kuriomis bendrovėmis dirba, bet sako, kad tai - vienos didžiausių vaistų gamintojų pasaulyje.
„Aš jiems jau perduodu vaistus, kurie tinkami klinikiniams tyrimams. Jei vaistas efektyvus, jie grįžta pas mane ir prašo pagaminti daugiau, jei neefektyvus – toks gyvenimas, nes iš 100 kuriamų vaistų jeigu 2 veikia, viskas yra gerai. Klinikiniai tyrimai taip pat pirmiausia pradedami ne su žmonėmis, o su gyvūnais, tik po to, jei viskas gerai, jie siūlomi žmonėms“, - pasakojo profesorius.
Jis sako, kad aktyvioji įmonėje pagaminta medžiaga, kuri jau naudojama klinikiniams tyrimams, yra sušaldoma, tam, kad joje nevyktų skilimo procesai.
„Vienas antikūnių – biologinių vaistų projektas, tarkime, krūties vėžiui gydyti, kainuoja 5-6 mln. eurų, tad tiek turi būti sumokama už medžiagą tyrimams. Supakuojame 20 butelių po 750 ml, juos užšaldome, tad vienas toks buteliukas kainuoja 300 tūkst. eurų“, - rodė nedidelę talpą V. A. Bumelis.
Skaičiuojama, kad įmonės apyvarta 2016 m. buvo apie 30 mln. eurų. Pasak V. A. Bumelio, įmonės apyvarta iki tokios išaugo per 3 metus, nuo 300 tūkst. eurų.
Dauguma dirbančiųjų yra 25-27 metų
Įmonės personalas – gana jaunas. Iš viso bendrovėje dirba 150 žmonių, kurių 80 proc. yra 25-27 metų, vyresnieji paprastai yra skyrių vadovai, kuriems apie 30-40 metų.
„Tai yra jaunimas, kuris nebėga į Anglijas ar Olandijas, o dirba pas mus, - kalbėjo V. A. Bumelis. - Ir šis jaunimas kartais ir per dieną turi po 2-3 telekonferencijas, o vizitacijos vyksta bene kasdien.”
Jis sako, kad darbuotojų įmonei netrūksta, o universitetų paruošiami specialistai – puikūs.
„Mes esame protinga tauta ir tie žmonės, kurie pas mane ateina dirbti, ateina iš įvairių universitetų: ir Oksfordo, ir Keimbridžo, ir baigę įvairius kitus universitetus – niekuo jie nėra iš esmės gudresni. Visi mes turime 1 proc. talento, tik ne visi nori įdėti 99 proc. darbo. Tie, kurie nori įdėti darbo, išmoksta. Girdėjau pasiūlymą, atvežkime 50 geriausių profesorių iš užsienio – kažkokia nesąmonė. Jiems mokėsime po 200 tūkst. eurų, mūsiškiams mokėsime po 200 eurų ir sakysime, kad anie yra baisiai gudrūs ir išmokys visus?“, - svarstė profesorius.
Tačiau jis sako, kad naujoji karta yra kiek kitokia ir ją vadina „skaitmenine“.
„Anksčiau būdavo taip: žmogus įdarbinamas, 2 metus aš jį mokau, po to dar 5 metus jis dirba, „skaitmeniniai” dirba vidutiniškai 7 mėnesius. Tai aš turiu jį išmokyti ir išmokau per 2 mėnesius, tikiu, kad 5 mėnesius dirbs. Kiti dirba kiek ilgiau 1-1,5 ar dar kiek ilgiau. Jie išeina, nes nori iššūkių. Tai yra labai gerai, nes po kokių 30 metų bus labai daug išsilavinusių žmonių, kurie turės įvairių patirčių. Antra vertus, taip, yra sunku prisitaikyti, vyksta žmonių kaita. Bet jei negali pakeisti vėjo krypties, tai reikia keisti burių kryptį“ - kalbėjo V. A. Bumelis.
Jis sako sugalvojęs ir kitą sistemą: darbuotojams organizuoja mokymus, kad jiems būtų pakankamai iššūkių: 3 mėnesius skaito kursą, o po to reikia laikyti egzaminą.
„Išlaikei, valio, judi pirmyn, neišlaikei, lauk nemetame, nesakome, kad palik mūsų ašarų pakalnę, bet kitais metais kursą gali kartoti. Tik blogai, kad universitetai primiršo, kas yra praktika“, - kalbėjo V. A. Bumelis.
Profesorius sako, kad turi Idėją Lietuvai ir ji yra apie žmogų.
Idėja Lietuvai, jo teigimu, yra labiau vertinti žmogų: „Geriausia daryti viską, kad žmogus galėtų pasijusti žmogumi, kad nebūtų žmonių, kurie yra geri, labai geri ir puikūs, tokio skirstymo būti negali.“
Prie įmonės – greitosios pagalbos automobilis
Įmonės lankytojai pastebi prie įmonės pastato budintį greitosios pagalbos automobilį. V. A. Bumelis paaiškino, kodėl jis budi prie bendrovės.
„Kai dirbama su toksinėmis medžiagomis, prie mūsų įmonės visada stovi greitosios pagalbos mašina, nes niekas nežino, kas gali padaryti klaidą, kaip sakoma, vieną kartą šauna ir lazda“, - kalbėjo V. A. Bumelis.
Jis sako, kad kol kas jokių klaidų nėra pasitaikę, bet jos yra įmanomos, gali įvykti ir netikėtų gedimų.
Antroji Idėja Lietuvai – padaryti greitaeigį traukinį tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
„Norėtųsi, kad būtų viena Lietuva kaip vienas miestas. Neseniai grįžau iš Kinijos, ten atstumai tarp miestų iškart sumažėja dėl susisiekimo. Jei yra susisiekimas, koks skirtumas, kur fabriką statyti, tad gerai būtų, kad Lietuvos sostinė būtų ne Vilnius, o Lietuva – vienas miestas. Mums tai labai padėtų, nebekovotume su Kaunu, o Kaunas nebekovotų su Vilniumi“, - ironizavo jis.
Trečioji profesoriaus Idėja Lietuvai – dirbti efektyviau, išnaudoti daugiau iš 99 proc. darbo, kai likęs 1 proc. - talentas.
„Visi turime po 1 proc. talento, bet tie, kurie dirba 99 proc. yra labai turtingi, o tie, kurie 20 proc. - ubagai, tad reikia išmokti tuos 99 proc. išnaudoti”, - sakė jis.
Naikina viską, kas lieka
Tiesa, kad tokio tipo biotechologijų įmonė gamina ne tik technologijas vaistams, bet ir gauna nemažai atliekų. Tad kas daroma su pačiomis jautriausiomis, biologinėmis atliekomis?
Bendrovė jas meta į specialias talpyklas iš kur jos keliauja į tam pritaikytą autoklavą.
„Visos biologinės atliekos yra kaitinamos valandą arba dvi 120 laipsnių karštyje, kol žūsta viskas, kas ten yra gyva. Po to atliekos yra išmetamos", - sakė V. A. Bumelis.
Skaičiuojama, kad įmonėje yra apie 50 bioreaktorių, kurių vienas kainuoja kaip prabangus „Porsche“, o iš viso įmonėje yra įrangos už 50 mln. Eurų.
Įdomu tai, kad įmonėje auginami ne tik mikroorganizmai, bet ir žmonių ląstelės, tam pritaikytos kelios laboratorijos. Žmogaus ląstelei užaugti reikia beveik mėnesio.
Galiausiai, tokiai bendrovei reikalingas ir specializuotas patalpų valymas - įmonei tai kainuoja apie 200 tūkst. eurų per metus: patalpos valomos kasdien po kelis kartus, jos dezinfekuojamos, yra budinčios valytojos.