Stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio optimalus tarnavimo laikas yra iki 3-4 metų, nors ši įranga dėl vairių priežasčių genda ir dažniau. Kita vertus, dėl sparčiai tobulėjančių technologijų įmonės ir privatūs asmenys technologinę įrangą keičia intensyviau.
„Kompiuterių ir monitorių naudojimas Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, auga, o kartu didėja ir šių atliekų kiekis. Svarbu žinoti, kad senų kompiuterių ir monitorių, kaip ir kitų elektros bei elektroninės įrangos atliekų, negalima patiems ardyti ir tuo labiau šalinti į buitinių atliekų konteinerį“, – pranešime spaudai cituojamas Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.
Ypač pavojingi yra senos technologijos kompiuterių kineskopiniai monitoriai. Tokių monitorių vidinė pusė yra padengta metalo dulkėmis (liuminoforu), todėl monitoriui sudužus šios pavojingos dulkės patenka į aplinką. Kartu su krituliais liuminoforas įsiskverbia į dirvožemį, o per jį patenka į vandenį ir augmeniją. Dėl to atsiranda didelė rizika pakenkti žmonių sveikatai.
„Nors gamintojai jau seniai atsisakė kineskopinių kompiuterių monitorių gamybos, senos technologijos monitorių Lietuvoje surenkama apie 1 tūkst. tonų per metus“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Liuminoforas nekelia pavojaus, jei jį apdoroja licencijuoti atliekų tvarkytojai. Liuminoforas nuo kompiuterių monitoriaus paviršiaus pašalinamas specialia įranga. Po kenksmingų medžiagų pašalinimo stiklas perdirbamas ir naudojamas pramoniniams gaminiams bei statybose. Nuo senų kompiuterių ir monitorių atskirtas plastikas irgi turi savo vertę, nes dar kartą panaudojamas kitų gaminių gamyboje.
„Dažnai mums netinkamas kompiuteris gali būti naudingas kitiems, todėl prisidėkime prie žiedinės ekonomikos ir perduokime juos mokykloms, mažas pajamas gaunančioms šeimoms, labdaros organizacijoms ar vietos bendruomenėms, kurios neturi lėšų naujam kompiuteriui nupirkti. Atnaujintas kompiuteris tarnaus dar kelerius metus, bus saugomi gamtos ištekliai“, – kalba A. Skinulis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į Lietuvą buvo importuota 4,69 mln. kompiuterių, monitorių ir projektorių (beveik 8 tūkst. tonų) – 35,9 proc. daugiau nei 2016-aisiais, tačiau iš jų 2,7 mln. (6,5 tūkst. tonų) buvo iš šalies reeksportuota į kitas valstybes.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.
Gyventojai nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir pridavimą galima surasti www.atliekos.lt.
2018 metų pradžioje EGIO Lietuvoje buvo įrengusi specialias 126 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizavo atliekų surinkimą iš beveik 1,1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nebenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.