Šis išradimas žmonių ir krovinių judumą perkeltų į kitą lygį. Įsivaizduokite kelionę erdvėje, kurioje išretintas oras, o transporto priemonė mūsų kūnus perkelia iš vieno taško į kitą maždaug tūkstančio kilometrų per valandą greičiu. Pasak VGTU Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus Saugirdo Pukalsko, „Hyperloop“ idėja gali virsti realybe.
Plačiau apie tai, kodėl lietuviai vis dažniau siūlo šį įrenginį pastatyti Lietuvoje ir kokių kitų alternayvų susiekimo srityje galime turėti – DELFI interviu su profesoriumi.
– Koks įrenginys yra „Hyperloop“ ir kam skirtas išradimas?
– Pati idėja prasidėjo nuo to, kad buvo norima nutiesti tunelį per keletą šalių. Tunelį, kuriame kursuotų traukinys ir šis galėtų vežti tiek krovinius, tiek žmones. To tunelio ypatybė tokia – jame išretintas oras. Kalbėta apie tai, kad viduje turėtų būti vakuumas, tačiau visiško vakuumo pasiekti neįmanoma, todėl oras jame tiesiog būtų išretintas tiek, kiek įmanoma. Tai reikalinga tam, kad transporto priemonė galėtų pasiekti didelį greitį, nes didžiausia greičio kliūtis judančioms transporto priemonėms yra oro pasipriešinimas.
– Kaip tokią technologiją galima pritaikyti Lietuvoje?
– Greičiai tame tunelyje turėtų siekti net iki kelių tūkstančių kilometrų per valandą, todėl nedidelėje šalyje, Lietuvoje, būtų sunku šią idėją realizuoti. Keliaujant nedidelį atstumą nepavyktų pasiekti tokio greičio.
– Kaip Lietuva galėtų prisidėti prie tokios inovacijos kūrimo?
– Galimybių, manyčiau, kad yra. Kai beveik prieš du šimtus metų buvo nuspręsta, kad nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos reikia nutiesti geležinkelius, Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, ir jis buvo tiesiamas per Lietuvą. Manau, kad ši situacija panaši. Jei tas tunelis bus tiesiamas šiomis kryptimis ir mes, paprastai pasakius, būsime „ant kelio“, jo trasa gali eiti per Lietuvą. Jei kalbėtumėme apie kažkokią atšaką iš kažkur į Lietuvą, manau, tam Lietuva galėtų prisidėti tik finansiškai. Tam reikia labai daug pinigų, jei apskritai būtų nuspręsta įgyvendinti tokį projektą. Kai bus paskaičiuota samata, projektas, ko gero, turėtų pajudėti dar negreitai. Galbūt tam bus panaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigai.
Vėlgi, ES dabar skyrusi daug pinigų „Rail Balticai“, o vėl skirti jų gamybai transporto priemonės, kuri jungtų kelias šalis, nors ši greitesnė, jos dubliuotųsi. Nebūtų ir kas važinėtų iš mūsų arba pas mus, nes Lietuvoje mažėja gyventojų. Na, nebent reikėtų mūsų tautiečiams persikelti į Angliją – galėtų sėsti ryte į „Hyperloopą“ ir per pusvalandį atsidurtų ten.
– Ar Lietuva turi galimybių užsiimti tokių technologijų gamyba?
– Lietuvoje galėtų būti vystoma „Hyperloop“ reikalingos infrastruktūros arba pačios transporto priemonės dalių gamyba. Tokių pas mus nėra daug. Galbūt atskirus komponentus gaminti čia būtų galima, bet visą transporto priemonę – labai abejoju.
Atskiri komponentai, automobilių dalys jau gaminamos Lietuvoje, tačiau visko viena kompanija negamins. Kažkokiomis paslaugomis, manau, būtų galima prisidėti. Dėl infrastruktūros būtų paprasčiau, nes statybos įmonės pas mus technologijas pakankamai gerai išvysčiusios, todėl galėtų prisidėti prie reikiamos infrastruktūros kūrimo ir „Hyperloop“ transporto priemonei.
– Kokias dideles idėjas jūs pasiūlytumėte Lietuvai?
– Manyčiau, kad jaunimo užimtumas, ypač miesteliuose ir kaimuose, nėra didelis. Reikėtų tą užimtumą padidinti, kad vaikai sportuotų ar kaip nors kitaip realizuotų savo laiką. Lietuvoje yra daug apleistų vietų, į kurias nebūtinai reikėtų daug investuoti, o jaunimas turėtų kur ir ką veikti. Jei jiems kas nors suteiks tokią galimybę, galbūt užaugę jie irgi pagalvos, kad gali kaip nors atsidėkoti Lietuvai. Automobilių sporto organizacija kalbėjo apie automobilių sportą, kuris jauniems žmonėms šiaip jau yra labai patrauklus. Tokio sporto populiarinimas galėtų prisidėti ir prie mokymo apie atsakingą elgesį keliuose.
Lietuvą galėtumėme padengti ne tik automobilių keliais, bet ir šalia kiekvieno iš jų galėtų būti dviračių takai. Net tokį šūkį sugalvojau „Į mokyklą dviračiu“, o ne mokykliniu autobusiuku. Žmonės būtų sveikesni, būtų taupiau, daugiau gerų dviračių takų.
Kita mano idėja tokia – Lietuva galėtų būti alternatyvių degalų šalis. Čia turime keletą biodegalų gamybos įmonių. Jos galėtų gaminti didesnius jų kiekius. Reikėtų kaip nors skatinti gamybą produktų, kurie yra gaminami iš atsinaujiinančių degalų, vietoje naftos.
Lietuvoje turime gamtinių dujų terminalą, už kurį dar daug metų mokėsime, kol galutinai išsimokėsime. Galėtumėme tas dujas panaudoti dujinio transporto plėtrai. Dabar tik keliuose Lietuvos miestuose turime viešojo transporto priemonių, kurioms naudojamos gamtinės dujos, o tokių lengvųjų transporto priemonių beveik išvis neturime.
Būtent lengvasis transportas yra populiariausias, daug teršia aplinką. Lietuvoje lengvajam dujiniam transportui nėra ir degalinių, kuriose visiems prieinama galimybė įsigyti tokio kuro. Per visą šalį vos trys – Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Jeigu visą Lietuvą apraizgytumėme tokiomis degalinėmis, čia galėtų atsirasti dujinis transportas, kuris sukelia daug mažiau taršos. Jis neišmeta visų baisiausių taršos elementų, tarkime, suodžių.
Pagerėtų ir žmonių sveikata, ir terminalas atsipirktų, ir energetinė nepriklausomybė būtų. Išvystytas elektrinis transportas irgi gerai, tačiau reikėtų didinti elektros pajėgumus. Tos plėtros nebuvome numatę, vadinasi, turėtumėme pirkti iš Astravo AE, o šis variantas mums nėra tinkamas, todėl turėtumėme orientuotis į dujinį transportą.