Vienas būdų imigruoti į Lietuvą yra vadinamoji „Mėlynoji kortelė“, kuri Europos Sąjungos šalyse leidžia lengviau įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistams.
„Pasitaiko situacijų, kai darbuotojo kompetencija mus tenkina, tačiau formalūs „Blue Card“ (liet. „Mėlynosios kortelės“) reikalavimai įdarbinimo procesą padaro per daug sudėtingu. Neseniai norėjome įdarbinti talentingą programuotoją iš Baltarusijos, kuris turėjo ne universitetinį, o profesinį išsilavinimą ir neturėjo 5 metų programavimo darbo patirties – ją būtų buvę galima prilyginti aukštajam išsilavinimui. Nors jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir verstis komercine veikla, bet tam, kad galėtų būti įdarbintas, jam būtų reikėję atsisakyti turimo leidimo ir aplikuoti iš naujo kitu pagrindu. Tai pasirodė per daug sudėtinga abiem pusėms“, - pasakojo „Telia“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas.
Pašnekovas sako, kad informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų srityje tenka konkuruoti ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienyje veikiančiomis tarptautinėmis bendrovėmis, todėl specialistų ieškoma ir užsienyje.
„Turime kolegų iš Indijos, Pakistano, Latvijos, Arijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Ukrainos ar Baltarusijos, kurie dirba SAP kompetencijų centre, administruoja IT sistemas, diegia atnaujinimus tinkle. Šiemet toliau planuojame plėsti SAP kompetencijų centro, nuotolinių IT ir telekomunikacijos paslaugų komandas, kurios dirbtų ne tik su Lietuvos, bet ir visos „Telia Company” grupės įmonėmis. Todėl tikėtina, kad tarp naujų darbuotojų bus ir ne Lietuvos piliečių“, - sakė jis.
Tiesa, įdomu tai, kad didžioji dalis šiuo metu „Telia“ dirbančių ne ES piliečių darbo vizas tvarkėsi patys.
„Tačiau turime patirties ir su darbuotojais, kuriems padėjome susitvarkyti dokumentus. Šiuo metu jau yra įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią paklausiausioms aukštos kvalifikacijos specialistų profesijoms, daugiausia IT srities, užtenka mokėti 1,5 vidutinio atlyginimo. Tai palengvino procesą, nes neseniai reikalavimai buvo dvigubai didesni, o užsienio darbuotojams mokamus atlyginimus privalėdavome peržiūrėti kas ketvirtį“, - komentavo R. Bagdonas.
Bankai samdo užsieniečių, bet nedaug
Atvykėlius iš kitų šalių samdo ir šalies bankai, jų paslaugų centrai.
„Šiuo metu „Swedbank“ Lietuvoje dirba nedidelis skaičius užsieniečių, tačiau, tikime, kad laikui bėgant jis augs“, - komentavo „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.
Pasak jos, paprastai įdarbinti Europos šalių piliečių nėra sudėtinga, nes leidimui gyventi pakanka darbo sutarties, darbdavys taip pat turi sutvarkyti kai kuriuos praktinius reikalus su „SoDra“.
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūros yra kiek kitokios, bankas darbuotojų iš trečiųjų šalių dabar neturi. Anksčiau jame yra dirbę specialistų iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Indijos.
Tai, kad Lietuvos darbo rinkoje yra maža dalis imigrantų, rodo ir banko renkama statistika. Už Lietuvą dar mažiau imigrantų įdarbina vos kelios valstybės. Tai - Slovakija, Portugalija ir Rumunija. Estams ir latviams imigrantus įdarbinti sekasi geriau.
SEB grupės paslaugų teikimo centrų Vilniuje ir Rygoje vadovė Rūta Jasiulionienė taip pat komentavo, kad kol kas bankas yra įdarbinęs tik Europos Sąjungos šalių piliečių.
„Tačiau pastaruoju metu kandidatai iš kitų šalių vis dažniau domisi mūsų skelbiamomis pozicijomis – keli specialistai dalyvauja SEB grupės paslaugų teikimo centro Vilniuje darbuotojų atrankose. Jų įdarbinimo procesas dar nėra prasidėjęs“, - kalbėjo ji.
Nors finansų ir technologijų įmonėse laukiama specialistų ir iš kitų valstybių, juos įdarbinant tenka susidurti su sunkumais.
Anksčiau „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro vadovės pavaduotojas Audrius Radišauskas DELFI pasakojo, kad šiame banke Lietuvoje dirba apie 60 kitataučių ir jie sudaro apie 3 proc. visų darbuotojų. Nors didžioji dalis jų – taip pat iš ES, bet yra atvykusių ir iš Nepriklausomos valstybių sandraugos šalių, JAV, Šri Lankos, Indijos, Sirijos.
Paklaustas, ar įdarbintiems kitų šalių piliečiams bankas padėjo gauti leidimus gyventi Lietuvoje, pašnekovas sako, kad ne visais atvejais.
„Danske Bank“ Lietuvoje dirba nemaža dalis užsieniečių, kuriems leidimai gyventi Lietuvoje buvo išduoti kitomis aplinkybėmis, tarkime, Lietuvoje studijavę jauni profesionalai arba meilės imigrantai, - sakė A. Radišauskas. - Tačiau bent 10-20 proc. kitų šalių piliečių minėtus formalumus padėjome susitvarkyti. Šias paslaugas „Danske Bank“ grupėje teikia išorės konsultantų kompanija, kuri už tam tikrą mokestį padeda susitvarkyti visus formalumus, esant poreikiui – net surasti gyvenamąją vietą Lietuvoje, pervežti asmeninius daiktus ir kita."
Paklaustas, ar procedūros norint gyventi ir dirbti Lietuvoje užsieniečiams yra sudėtingos, pašnekovas pateikia keletą kurioziškų pavyzdžių.
„Dauguma dokumentų, formų, kurias privalo užpildyti ir tarnyboms pateikti Lietuvoje norintis gyventi kitatautis, yra pateikti lietuvių kalba. Kaip šiuos formalumus be darbdavio pagalbos gali susitvarkyti vietine kalba nešnekantis kitatautis? Taip pat, kai kurios procedūros kiek dviprasmiškos. Pavyzdžiui, norintis gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje kitatautis privalo migracijos tarnybai pateikti darbo sutartį. Tuo tarpu, darbdavys darbo sutarties su kitataučiu negali įforminti tol, kol jis neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Pasiaiškinus išsamiau, pasirodo, tinkamas ir „ketinimą įdarbinti“ įrodantis dokumentas. Įvairių keblumų kartais kyla dėl kitataučių aukštojo mokslo studijų dokumentų, kuriuos reikia ne tik išversti ir notariškai patvirtinti, bet ir padedant specialioms institucijoms prilyginti Lietuvoje galiojančiam aukštojo mokslo studijų programų suskirstymui ir t.t.“, - vardijo A. Radišauskas.