Bijo elektromagnetinės spinduliuotės
„5G – mirtinas ginklas“ – būtent taip vadinasi socialiniame tinkle „Facebook“ esanti vieša grupė. Ją jungia šiek tiek didesnė nei 1 tūkstančio žmonių bendruomenė. Šioje grupėje žmonės dalinasi įvairiais straipsniais apie tariamą 5G žalą, tačiau atsiranda ir tų, kurie mielai siekia pasipelnyti iš žmonių baimės – siūlo išmatuoti elektromagnetines bangas jūsų aplinkoje. Esą jie net sugebės pasakyti, kur reikia statyti spintą ar lovą, kad elektromagnetinės bangos netrukdytų jums ramiai išsimiegoti.
Kaip ir ankstesnės ryšio technologijos, 5G tinklai pasikliauja radijo bangų skleidžiamais signalais. Mes visą laiką esame apsupti elektromagnetinės spinduliuotės – nuo televizijos ir radijo signalų, taip pat iš daugybės technologijų, įskaitant mobiliuosius telefonus, ir iš natūralių šaltinių, tokių kaip saulės spinduliai. 5G naudoja aukštesnio dažnio bangas nei ankstesni mobilieji tinklai bei suteikia greitesnę spartą.
Arba, kaip paprasčiau paaiškina VU fizikos profesorius Algimantas Kežionis, 5G yra naujos kartos didesniems duomenų perdavimo srautams pritaikyta judriojo ryšio technologija.
Pasiteiravus A. Kežiono, iš kur atsirado 5G baimė, šis teigia, kad žmonės bijo visai ne 5G. „Žmonės bijo ne 5G tinklo, o jo elektromagnetinės spinduliuotės. Istorija rodo, kad pastaroji baimė visada paaštrėja, kai vykdomi įkokių nors telekomunikacinių tinklų infrastruktūros plėtros projektai“, – sako jis.
Turi vadovautis įstatymais
Jei internete pradėsite ieškoti informacijos apie 5G, rasite aibę diskusijų apie 5G galimą žalą sveikatai.
Štai net jau aptartoje grupėje „5G – mirtinas ginklas“ galima rasti ir teiginių, kad 5G technologija bus tarsi mikrobangų krosnelė: kai pajungsime naują technologiją – visų mūsų smegenys iškeps.
Tačiau 2014 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigė, kad „nebuvo nustatyta jokio neigiamo poveikio sveikatai, kurį sukelia mobiliųjų telefonų naudojimas“.
Tačiau PSO kartu su Tarptautine vėžio tyrimų agentūra (IARC) klasifikavo visą radijo dažnio spinduliuotę (kurios dalis yra mobilieji signalai) kaip „galbūt kancerogeninę“. Ji buvo priskirta šiai kategorijai, nes „yra įrodymų, tačiau jie neleidžia daryti išvados, kad poveikis gali sukelti vėžį žmonėms“. Tai pačiai kategorijai priskiriamos marinuotos daržovės ir talko milteliai. Alkoholiniai gėrimai ir perdirbta mėsa patenka į aukštesnę kategoriją, nes įrodymai yra stipresni.
Nuomonių 5G technologijos tema yra įvairių ir profesorius A. Kežionis įsitikinęs, kad kuo jų daugiau, tuo geriau. „Pirmiausia, nuomonių gali būti visokių ir nuo to tik visiems yra geriau. Tačiau 5G tinklų įtaka sveikatai nėra politinis klausimas, todėl jokių susitarimų, ar kompromisų čia neturėtų būti. Yra kriterijai, nusakantys ribines nepavojingos EM spinduliuotės ribas, kuriuos nusako ICNIRP (International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection) rekomendacijos. Šioms rekomendacijoms pritaria ir Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Taip pat yra ir valstybių įstatiminiai aktai.
Vertindami 5G tinklų poveikį sveikatai, turime vadovautis galiojančiais įstatiminiais aktais ir 5G tinklo infrastruktūra turi būti vystoma taip, kad nepažeistų galiuojančių normų. Jei kas nors, kada nors įrodys, kad galiojančios normos yra neteisingos ir tos normos įstatymų leidėjų bus pakeistos, tinklų operatoriai privalės rekonstrauoti infrastruktūrą taip, kad ji tenkintų naujasias EM spinduliuotės normas“, – teigia profesorius.
Plokščią Žemę laiko trys drambliai
DELFI paprašė prof. A. Kežiono aptarti ir kelis paplitusius mitus apie 5G. Pavyzdžiui, dažnai teigiama, kad nuo 5G mirs visi paukščiai ir bitės. „Jei tikėti įvairiomis, tame tarpe net ir mokslinėmis publikacijomis, bitės miršta dėl EM spinduliuotės jau nuo GSM (t.y. 2G) atsiradimo laikų, t.y. 30 metų. Nežiūrint to, medaus kaina Lietuvoje šiais metais nukrito iki 3–4 Eur/kg“, – sako profesorius.
Dar vienas mitas, kurį galima rasti internete teigia, kad 5G sistema analogiška itin aukšto dažnio bangų ginklui –SAD patrankoms, skirtoms protesto akcijoms išvaikyti. „ 5G – modernus ginklas, nieko bendro neturintis su ryšio sistemomis“, – teigiama „Facebook“ grupėje „5G – mirtinas ginklas“. Tokį mitą išgirdęs A. Kežionis atsako, kad belieka pridurti, kad plokščią Žemę laiko trys drambliai.
Dar vienas panašus mitas, kurį galima rasti minėtoje „Facebook“ grupėje teigia, kad 5G daro įtaką žmogaus ir gyvūnų DNR. Esą dėl to bus mažesnis gimstamumas ir gims daugiau vaikų bei gyvūnų su genetinėmis mutacijomis. „Kol kas mokslas to neįrodė, taigi, tai greičiausia yra eilinė sąmokslo teorija“, – teigia A. Kežionis.
Dar vienas dažnai sutinkamas teiginys – dėl 5G teks statyti daugiau antenų. „Dėl elektromagnetinių bangų sklidimo atmosferoje įpatybių 5G dažnių juostos 2 (dažnis daugiau, negu 26 GHz) bazinių stočių aprėptis gali būti tik keli šimtai metrų. 5G dažnių juostos 1 (dažnis žemiau 6 GHz) aprėptis žymiai didesnė, labai prikaluso nuo dažnio ir gali būti panaši, kaip 4G bazinių stočių aprėptis“, – sako profesorius.
Galima rasti ir teigiančių, kad vartotojui 5G ryšys bus visai nenaudingas, mat jau turime puikiai veikiantį 4G ryšį. A. Kežionis pabrėžia, kad lygiai taip pat buvo kalbama ir apie 3G ir 4G šių technologijų atsiradimo metų“, – atsako specialistas.
Dar viena vartotojų baimė, kad dėl 5G visiems mums teks pirkti naujus telefonus, mat senieji nėra pritaikyti 5G ryšiui. „Jei norėsite naudotis 5G galimybėmis, tikriausiai taip. Tačiau senosios technologijos tikrai neišnyks. Nors jau pradedama diegti 5G, veikia ir GSM (2G) tiklai. Yra ir telefonai, skirti senyvo amžiaus žmonėms, kurie palaiko tik GSM. Dabartiniai išmanieji telefonai palaiko visas technologijas 2G, 3G ir 4G“, – atsako A. Kežionis.