Bulvė yra bene labiausiai visame pasaulyje paplitusi augalinė kultūra. Bulvės maitina vos ne visą pasaulį. O mokslininkai išsiaiškino, kad ši neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis taip pat gali padėti gaminant elektrą.
Prieš kelerius metus Jeruzalės universiteto mokslininkai paskelbė skandalingas išvadas, kad vos aštuonias minutes pavirta bulvė gali padėti pagaminti dešimt kartų daugiau elektros energijos nei žalia.
Žemės ūkio mokslų profesorius Haimas Rabinowitchius ir jo komanda sukūrė nedidelius junginius panaudodamas ketvirtį bulvės, pajungtos tarp vario katodo ir cinko anodo, sujungtų laidu. Mokslininkai norėjo įrodyti, kad tokia sistema gali būti naudojama apšviesti kambarius net 40 dienų panaudojant LED šviestuvus.
Maždaug dešimtadalį įprastinės AA baterijos kainos kainuojanti bulvė galėtų taip pat būti naudojama aprūpinti elektros energija išmanųjį telefoną ar kitus elektronikos prietaisus skurdžiose, prastai išsivysčiusiuose ar atokiuose regionuose, kuriuos sunku prijungti prie elektros sistemos.
Tačiau mokslininkai pabrėžia: pati bulvė savaime nėra energijos šaltinis. Bulvė praleidžia elektros energiją būdama vadinamuoju druskos tiltu tarp dviejų metalų, tai leidžia elektronų srovei laisviau judėti laidu ir taip gaminti elektros energiją. Tokiai cheminei reakcijai taip pat gali būti panaudoti ir vaisiai, kurių sudėtyje yra daug elektrolitų, puikiai tinka bananai ar braškės. Iš esmės tokie produktai yra gamtos sukurta „akumuliatorinė rūgštis“.
„Bulvės buvo pasirinktos dėl jų plataus paplitimo, jos auga net tropikuose ir subtropikuose“, – organizacijai „Science and Development Network“ sakė H. Rabinowitchius. Jis pažymėjo, kad bulvės yra ketvirta gausiausia žemės ūkio kultūra pasaulyje.
Tačiau bulvės yra idealus produktas ne tik dėl jų sudėtyje esančios fosforo rūgšties, bet ir dėl to, kad jas sudaro tvirtas krakmolingas audinys, todėl jas galima saugoti mėnesių mėnesius ir jų nepuls vabzdžiai, kaip kad puola braškes.
Be to, pavirus bulves palengvinamas elektronų judėjimas, o tai leidžia gerokai padidinti elektros gamybą. O perpjovus bulvę į keturias ar penkias dalis efektyvumas dar labiau išauga, nustatė mokslininkai.
Bulvinę bateriją sudaro du metaliniai elektrodai ir vadinamieji „krokodilai“ – elektros laidai, kurie yra naudojami užvesti automobilį su nusėdusiu akumuliatoriumi. Tokią bateriją yra nesunku surinkti, o kai kurias dalis, tokias kaip cinko katodas, galima pigiai pakeisti. Galutinis įtaisas, kurį sukūrė H. Rabinowitchius, sudarytas taip, kad virtos bulvės gabalėlį, jam išdžiūvus, tarp elektrodų būtų galima lengvai pakeisti nauju. Lyginant su daugelyje besivystančių pasaulio šalių naudojamomis žibalinėmis lempomis, tokia sistema galėtų užtikrinti tokį patį apšvietimą, tačiau už šešis kartus mažesnę kainą.
Nepaisant akivaizdžių pranašumų, anksčiau apie tokį Izraelio mokslininkų atradimą pranešusi BBC neseniai paskelbė, kad nuo tada minėta mokslininkų grupė susidūrė su nemažai apsunkinančių aplinkybių, kurios neleido pritaikyti šios idėjos prie elektros sistemos neprijungtuose Afrikos ir Indijos kaimuose.
Vertinant iš ekonominės perspektyvos, maisto produktų pagrindu sukurtos energijos sistemos gali išlikti „gyvybingos“ tik tokiu atveju, jeigu jos nekonkuruoja su būtino maisto tiekimu. Svarbu, kad tokios idėjos nekonkuruotų su ūkininkais, kurie augina produktus pardavimai ir vartojimui.
Be to, šiai technologijai sunkiai sekasi rasti savo nišą tarp populiaresnių alternatyvių elektros gamybos būdų, tokių kaip saulės ar vėjo energija, į kurias šiuo metu investuojama aktyviausiai.
Todėl kol kas neatsirado nė vieno investuotojo ar pelno nesiekiančios organizacijos, kuri būtų pasirengusi investuoti į H. Rabinowitchiaus prototipą.