Socialiniame tinkle vyksta diskusijos, kaip šiame sąraše atsiranda visiškai nepažįstami žmonės, su kuriais neturima bendrų draugų.
Tiesa, patikrinti, kas žiūrėjo jūsų anketą „Facebook“ nėra įmanoma, nors yra ne vienas įrankis, siūlantis tokią paslaugą. Tačiau tam, kad ji veiktų, reikalingi abiejų pusių sutikimai, o tai paslaugos plėtrą apsunkina.
Pasitaiko kuriozinių situacijų: žmonės iš skirtingų miestų pabendrauja telefonu, tačiau netrukus pradeda matyti vienas kito profilį, arba apsilanko pas gydytoją ir ima matyti jo „Facebook“ profilį galimų pažįstamų sąraše.
Ar tikėtina, kad „Facebook“ renka duomenis ne tik apie žmonių paiešką internete, bet ir apie buvimo vietą ir pagal tai jiems siūlo tapti draugais?
Žinoma tiek, kad „Facebook“ algoritmas, kuris analizuoja duomenis ir pateikia žmonėms vieni kitų anketas kaip galbūt pažįstamų, yra grįstas daugybe duomenų.
„Šio algoritmo idėja yra gauti kaip įmanoma daugiau supratimo, kas žmogui yra svarbu ir aktualu. Dažniausiai šią informaciją „Facebook“ gauna iš žmonių papildomų veiksmų, kuriuos jis gali būti atlikęs, pavyzdžiui, pažymėjęs savo buvimo vietą (angl. check-in), gal su konkrečios įstaigos darbuotojais susirašinėjo, o elektroninis paštas yra susietas su „Facebook“, gal gavo duomenų į mobilųjį telefoną, kurio numeris susietas su socialiniu tinklu“, - vardijo skaitmeninės komunikacijos agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.
Pasak jo, dažniausiai duomenis iš šių šaltinių žmonės yra leidę „Facebook“ rinkti ir naudoti.
„Taip pat į draugus yra siūlomi ir draugų draugai, jei turite bendrų pažįstamų, nes logika tokia: jei jūsų draugai pažįsta konkretų asmenį, yra tikimybė, kad ir jūs jį pažįstate. „Facebook“ algoritmas bando suprasti žmogaus veiklą ir pasiūlyti jam kuo labiau tinkančius žmones, puslapius ir panašiai“, - sakė A. Žakas.
Tačiau jis patikino, kad „Facebook“ negauna duomenų iš „Google“, nes „jie draugauja kaip šuo su kate“, tad jūsų paieška „Google“ neturi atsispindėti, pavyzdžiui, „Facebook“ rodomose reklamose.
„Tačiau jei jūs internete ieškojote šaldytuvo, kuris jus ima sekti ir „Facebook“, tai reiškia, kad jūsų naudotame internetinės parduotuvės puslapyje yra „Facebook“ programiniai sprendimai, kiti elementai, - paaiškino A. Žakas. - Deja, žmonės labai dažnai galvoja, kad kuo daugiau informacijos atskleis, tuo bus blogiau, juos seks ir panašiai. Tačiau tai nėra tiesa, nes „Facebook“ nerenka tokių duomenų, kad žmogus, Arijus Žakas, ieško to ir to, tačiau jis priskiria žmogų prie grupės, kuriai, pavyzdžiui, įdomūs drabužiai. Tada žmonėms rodoma jiems galbūt aktuali informacija, o ne bet kas iš eilės.“
Skaitmeninių sprendimų agentūros „The Chocolate“ vadovas Tomas Nemūra sako, kad „Facebook“ visi vartotojai turi turinio interakcijos koeficientus, o tai reiškia, kad kuo dažniau reaguoji į konkretų turinį, tuo dažniau jį jums rodo.
„Tai galėtų veikti ir nepažįstamų žmonių anketų siejimus, jei jie skaito tų pačių žmonių turinį, jį mėgsta ar juo dalinasi ir t.t.“, - kalbėjo jis.
Pašnekovas sako, kad galimai prie „galbūt pažįstamų“ asmenų yra priskiriami ir tie, kurie ieško informacijos apie jus, tačiau jis abejoja, kad tam pakaktų vienos paieškos.
„Socialinio tinklo interesas yra išplėsti draugų ratą, padidinti turinio vartojimą, tad norima pasiūlyti tokį žmogų, kurį jūs priimtumėte į draugus“, - sakė T. Nemūra.
Kartu jis primena, kad socialiniame tinkle anketas turintys žmonės gali sąmoningai prie savo draugų prijungti elektroninio pašto kontaktus, ar mobilaus telefono adresų knygelėje esančius žmones, tačiau „pagal nutylėjimą“, t. y. nepasirinkus šios funkcijos, tai neturėtų būti daroma.
Šiemet gegužę skelbta, kad, JAV socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, žmonių, prisijungiančių prie socialinio tinklo bent kartą per mėnesį, skaičius išaugo iki 1,94 mlrd. žmonių, iš jų beveik 1,3 mlrd. vartotojų prie socialinio tinklo prisijungia kasdien.
Šiemet balandį skelbta, kad pasaulyje yra 7,5 mlrd. gyventojų.