Kartu su studentais jis atliko daugybę tyrimų, ieškodamas geriausių būdų, kaip įvesti informaciją į kompiuterį balsu ir žvilgsniu, bei kaip priversti techniką išmokti reaguoti į žmogaus mintis. Išbandyti technikos naujoves mokslininkas siūlo renginyje „Tyrėjų naktis“.
- Kas yra alternatyvūs kompiuterio valdymo būdai?
- Tai visi būdai, kurių negalime pavadinti tradiciniais. Pastariesiems priskiriamas teksto ar skaičių įvedimas klaviatūra ir grafinės informacijos įvedimas pele. Tikrai alternatyvūs būdai yra kompiuterio valdymas balsu, akimis, veido išraiška, mintimis ir kiti retai naudojami būdai.
Tačiau laikui bėgant alternatyvus būdas gali tapti visuotinai pripažintu. Įvedimas lytėjimu jautriais ekranais, dar prieš kelis metus buvęs alternatyviu būdu, dabar jau plačiai paplito nešiojamuose prietaisuose.
- Ar įmanoma, kad ateityje kompiuterį galėsime valdyti vien tik akimis ir mintimis?
- Kompiuterį valdyti akimis ar mintimis galima jau dabar. Tą galės išbandyti apsilankę Šiaulių universiteto Technologijos fakultete per „Tyrėjų nakties“ renginį. Tačiau vargu, ar kas norės taip valdyti kompiuterį kasdien. Pagrindinis stimulas kurti tokius valdymo būdus yra susijęs su noru padėti neįgaliesiems. Akių raumenys yra galvoje, akių obuoliai yra nedidelio svorio, todėl akys dažniausiai yra valdomos ir sunkios negalios atveju.
Pirmoji kompiuterio valdymo žvilgsniu sistema „Erica“ buvo sukurta Virdžinijos universitete 1986 metais. Per tą laiką atsirado kelios dešimtys valdymo žvilgsniu sistemų. Yra žinoma ir nemažai komercinių sistemų. Kopenhagos informacinių technologijų universiteto tyrėjai sukūrė sistemą su internetine kamera, programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti iš jų tinklalapio. Darbo sparta su brangiomis komercinėmis sistemomis yra didesnė.
- Kada kompiuterio ir kitų prietaisų valdymas akimis ar mintimis jau taps kasdienybe? Kas šioje srityje nuveikta Lietuvoje ir pasaulyje?
- Jau žinomi atvejai, kai neįgalieji, negalintys judinti rankų, žvilgsniu parašė knygas. Pačiam teko stebėti, kaip neįgalusis žvilgsniu darė pranešimą, tokiu būdu perjunginėdamas skaidres ir paleisdamas ar stabdydamas kalbos sintezavimą.
Šiaulių universiteto grupė konstravo valdymo žvilgsniu techninę įrangą, kūrė programinę įrangą, tyrė tokio valdymo efektyvumą. Neseniai Lietuvoje panašius tyrimus pradėjo Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vidas Raudonis.
Valdymas mintimis, naudojant pigią techninę įrangą, yra mažiau efektyvus negu žvilgsniu. Tačiau didelių kompanijų skiriamos lėšos gali padėtį pakeisti. Sukurtos naujos smegenų signalų skaitymo ir analizės technologijos gali atskleisti dar neišnaudotas galimybes.
- Šiaulių universitete atliekami žmogaus bei kompiuterio sąveikos tyrimai. Kaip tai vyksta?
- Žmogaus ir kompiuterio sąveika yra skirstoma į daug tyrimų krypčių. Tai ir naujų įvesties ar išvesties būdų techninė įranga, įprastos įrangos nauji panaudojimo būdai, būdų pritaikomumas ar net kolektyvinio darbo metodai. Šiaulių universitete tyrimai vykdomi Technologijos fakultete, todėl labiausiai domimasi nauja technine įranga ir jos panaudojimu.
Akių judesių registravimu ir panaudojimu jau domimasi apie 40 metų. Šiaulių universitete tyrimus vykdžiau kartu su keturiais doktorantais. Nerijus Ramanauskas tobulino judesių įvedimą akių žvilgsniu, panaudojant vaizdų apdorojimo metodą. Donatas Dervinis stengėsi atpažinti dirbančiojo su kompiuteriu veido išraišką. Paulius Serafinavičius kūrė erdvinių rankų gestų registravimo sistemą. Dainius Balbonas domėjosi informacijos įvedimu balsu. Išvardinti tyrimai dar pilnai nenusako mūsų tyrimų apimties.
Universitetas įsigijo aparatūrą, skirtą valdyti kompiuterį mintimis. Buvo tirta, kaip aklieji galėtų sąveikauti su grafine informacija, panaudodami planšetę ar grįžtamosios jėgos prietaisą. Eksperimentiškai tyrėme teksto įvedimą pele, tačiau panaudojant naują raidžių išrinkimo būdą (Kembridžo universitete sukurtą programą „Dasher“).
Pasaulyje šios srities tyrimams skiriamos didelės lėšos, todėl mūsų grupei išsiskirti tarptautiniu mastu neįmanoma.
- Ar mokslininkams svarbu, kad apie jų darbus žinotų visuomenė? Ką šiais metais pristatysite „Tyrėjų naktų“ lankytojams?
- Manyčiau, kad mokslininkai privalo informuoti visuomenę apie savo tyrimus. Tokiu būdu suinteresuotos grupės sužino apie naujoves ir gali rasti sprendimus savo problemoms Lietuvoje, o ne ieškoti užsienyje.
Šiemet pristatysime kompiuterio valdymą žvilgsniu ir mintimis grįžtamosios jėgos prietaisais. Tikimės sulaukti smalsių moksleivių ir studentų dėmesio.
Rugsėjo 28 d. visoje Lietuvoje vyksiantis renginys „Tyrėjų naktis“ visus kviečia į daugiau nei šimtą nemokamų renginių pačiomis įvairiausiomis mokslinėmis temomis.