Iš pirmo žvilgsnio technologinė pažanga negali nedžiuginti: duomenų centro efektyvumas yra fantastiškas, vienas geriausių Europoje. Bet verslo atstovams kilo nemažai klausimų: o kam valstybei reikalingas toks duomenų centras? Nejaugi esami duomenų centrai yra nepakankamai geros kokybės? Ar tai reiškia, kad valstybė ketina konkuruoti su verslo įmonėmis pasinaudodama pinigais, kuriuos iš verslininkų surinko mokesčių pavidalu?
Verslininkai: valstybė to daryti neturėtų
„Mes nemanome, kad valdžia pati turi steigti naujas įmones ir užsiimti nauju verslu. Valstybinės įmonės paprastai nebūna efektyvesnės už verslo įmones. Juo labiau, kad rinkoje pakanka duomenų centrų tiekejų ir pasiūlos, o ir jų saugumo lygis yra labai aukštas. Logiškos priežasties, kodėl to reikia, nėra“, - sakė bendrovės „Baltneta“ direktorius Mindaugas Pranskevičius.
Su jo nuomone sutiko ir BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas: „Daugelyje pasaulio šalių tokia praktika būtų nesuprantama pirmiausia dėl to, kad tokioje konkurencingoje rinkoje investuoti mokesčių mokėtojų pinigus į technologinę infrastruktūrą, kurios pagrindu vėliau teikiamos paslaugos privačiam verslui, paprasčiausiai neapsimoka. Daugelyje šalių vyksta atvirkštiniai procesai – valstybė skatina privačias įmones perkant iš jų visas paslaugas, kokias tik leidžia technologiniai, saugumo ar kiti reikalavimai. Daugeliu atveju, taip yra taupomos lėšos ir leidžia valstybei tapti konkurencingesne ir efektyviau valdoma“.
„Dar 2011 metais buvo priimtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuris leido valstybės įmonėms pirkti IT paslaugas iš privataus verslo, o tai mūsų manymu būtų gerokai efektyviau ir leistų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus“, - pridūrė BDC vadovas.
UAB „Duomenų centras“ vadovas Dr. Remigijus Laurutis taip pat mano, jog valstybė lenda į sritį, kurioje kuo puikiausiai tvarkosi verslo įmonės: „Privatus kapitalas investuoja, prisiima riziką, gali dirbti pelningai ar nepelningai, moka mokesčius, o iš tų mokesčių statomi duomenų centrai, kurie dalyvaus tuose pačiuose konkursuose, kaip ir mes. O pažiūrėkite, „Telecentras“ suinvestavo 50 milijonų litų valstybės pinigų, pasistatė duomenų centrą ir stovi apytuštis. Valstybė turi atlikti valstybės vaidmenį, o ne verslą daryti. Yra kai kurios sritys, kurios yra labai skaudžios ar jautrios, kur valstybė perima kontrolę. Bet tai tikrai nereikalinga IT versle. Galbūt dar kas nors norėtų įkurti savo naujų duomenų centrų, bet jie mato, kad valstybė daro savo politiką“.
Telecentro atstovas: R. Laurutis klaidina visuomenę
„Gerb. Dr. Remigijus Laurutis akivaizdžiai klaidina visuomenę. Ir jo pateiktas skaičius apie investicijas – visiška netiesa, ir jo išvedžiojimai apie neva naudojamas per mokesčius surenkamas lėšas taip pat neatitinka tikrovės“, - tvirtina Telecentro techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis.
Jo teigimu, Telecentrui duomenų centras yra būtinas tiesioginei veiklai vykdyti – radijo ir televizijos signalų, interneto duomenų perdavimui, o į išorę paslaugos teikiamos, siekiant kuo efektyviau išnaudoti turimas galimybes.
„Ir ne iš valstybei sumokėtų mokesčių, o iš savo komercinės veiklos mes įsigyjame įrenginius (nesame finansuojami iš biudžeto). Mes taip pat, kaip ir visas kitas verslas, mokame mokesčius ir mokame dividendus valstybei. Be to, didžiuojamės, kad dirbame išradingai ir sugebame labai efektyviai išnaudoti savo turimas patalpas – juk duomenų centrą įrengėme rūsio po Vilniaus televizijos bokštu patalpose“, - sako G. Būdvytis.
Valstybė atiminės klientus iš verslo
Dr. R. Laurutis mano, jog naujasis valstybės duomenų centras iš jo įmonės gali perimti apie 5 procentus klientų. Tiesa, jis per daug nesibaimina – jo vadovaujama įmonė dirba pelningai duomenų centrai užpildyti beveik pilnai, o didžioji dalis, apie 90 proc. jo klientų yra užsienio įmonės.
