2451 straipsnių
Finansų ministerija yra valstybinė įstaiga, kuri siekia kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Šiai institucijai vadovauja finansų ministrė.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija formuoja fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinant efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą bei kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.
Finansų ministras atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryboje (ECOFIN), svarbiose tarptautinėse ir regiono institucijose.
Skirtingose valstybėse šie pavadinimai bei konkretūs įgaliojimai gali būti skirtingi.
Finansų ministerija trečiadienį užregistravo mokesčių reformos pakeitimus. Ir nors socialdemokratai vengia žodžio „reforma“, laukia tiek pokyčių, kad tinkamesnio žodžio ir nėra. Ministerija siūlo nekilnojamojo turto mokestį, keturias gyventojo pajamų mokesčio tarifo kategorijas, priklausomas nuo paj...
Finansų ministerija trečiadienį užregistravo mokesčių reformos pakeitimus. Juose ir numatytas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Taip pat vienas iš projekte numatytų siūlymų – keturios gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifo kategorijos, priklausomos nuo pajamų dydžio. Numatyta didinti pelno m...
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad niekam net neverta skaičiuoti, kiek jie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtų, jei būtų priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai. Parlamentaro teigimu, projektas turėtų keistis iš esmės.
Verslo atstovams neigiamai vertinant Finansų ministerijos trečiadienį registruotą mokesčių pakeitimo projektą, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad jei vietoje tarifų keitimo būtų imtasi skolinimosi, tai apkrautų visus Lietuvos piliečius. Visgi politikas tikino, kad bus ieškoma mažiausiai verslu...
Pristatytas naujas nekilnojamojo turto mokesčio variantas sulaukė diskusijų ir kritikos, o būstų savininkai jau ėmė tikrintis, kiek jiems tektų mokėti. Finansų ministerija „Delfi“ pateikė pavyzdžių, kaip būtų apmokestintas įvairaus segmento turtas skirtinguose miestuose, jei siūlymas būtų įgyvendint...
Finansų ministerijos siūlymas nuo 40 tūkst. eurų taikyti nekilnojamo turto (NT) mokestį daugiausiai paveiks didmiesčių gyventojus, teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jis tvirtina, kad norint išvengti neproporcingo apmokestinimo, kai didmiesčių vidurinė klasė moka daugiausiai, reikalingas atsiž...
Finansų ministerijai įregistravus mokesčių reformos projektą, jame – ir keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo laipteliai, kurie būtų priklausomi nuo pajamų dydžio. Taip pat numatyta siaurinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Mokestiniai pokyčiai iš viso palies 181 tūkst. gyventojų. „Delf...
Trečiadienį Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus – aštri Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio kritika. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant minsterijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.
Pradėta platinti septintoji gynybos obligacijų, kurių įsigyti gali verslas ir gyventojai, emisija, pranešė Finansų ministerija.
Lietuvos mokesčių sistema ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) kelia didžiules diskusijas ir nesutarimus tarp gyventojų.
Valdančiajai koalicijai ketinant įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, gamintojai parengė rezoliuciją, kuria išreiškė nepritarimą tokiai iniciatyvai. Kaip aiškina asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė, toks mokestis yra diskriminacinis ir neigiamai atsilieps įmonių konk...
Kol verslo atstovai visais kanalais jau spėjo išsakyti savo pozicijas ir alternatyvius siūlymus artėjančiai mokesčių reformai, siekdami apsisaugoti nuo mokestinių pakeitimų jų nenaudai, „Delfi dienoje“ toliau klausiame pačių dirbančiųjų nuomonės.
Artėjančiai mokesčių reformai keliant įvairias diskusijas bei aistras, laidoje „Delfi diena“ su sociologu, ekonomistu, socialinių mokslų daktaru Romu Lazutka aptarėme mokestinių pakeitimų reikalingumą ir ar dabartinė sistema atliepia gerovės valstybės poreikį.
Nusprendus iki 2030 m. suformuoti pilnavertę diviziją kalbama apie gynybai reikalingus 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Reikia 12-14 mlrd., papildomiems pirkiniams, kad galėtume sukurti pilnavertę lietuvišką diviziją“, – įsitikinęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Laukiant 2026 m. įvyksiančios mokesčių reformos, svarbu aptarti šiuo metu esančią atskirtį tarp dideles ir mažiau apmokestinamas pajamas gaunančių bei dirbančių pagal darbo sutartį asmenų.
Ministrų kabinetas trečiadienį ministerijoms ir kitiems centrinės valdžios sektoriaus subjektams nustatė bendrą beveik 379 mln. eurų skolinimosi ribą.
Naujausios Finansų ministerijos šių metų Lietuvos ekonominės prognozės bus panašios į skelbtas 2024 m. gruodį, sako ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, nors JAV veiksmai neabejotinai paveiks pasaulio rinkas, to pasekmės Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikoms dar nėra matomos.
Mokestiniams pakeitimas aptarti suformuota parlamentarų darbo grupė artėja prie sutarimo – pateikė prašymą Finansų ministerijai suformuotu galutinį tekstą, kurį šią arba ateinančią savaitę ketina teikti koalicinei tarybai.
2026 m., įvykus mokesčių reformai, kuri yra svarbi mūsų šaliai, siekiant užtikrinti biudžeto tvarumą, nuo kitų metų krašto apsaugos finansavimą padidinus iki 5–6 procentų bendrojo vidaus produkto, galimi pokyčiai.
