Trumpa dirbtinio intelekto istorija ir ko laukti ateityje?

Pirmajame iš šešių savaitinių apžvalginių straipsnių pabandysime atsakyti į klausimą, kaip pavyko padaryti didžiulį proveržį dirbtinio intelekto (DI) srityje, nors prieš tai ne vieną dešimtmetį DI pažangos rezultatai buvo toli gražu neįspūdingi.

1956-ųjų vasarą nedidelė grupė garsių žmonių susirinko Dartmuto koledže, esančiame Naujajame Hampšyre. Tarp jų buvo Claude’as Shannonas, informacijos teorijos pradininkas, ir Herbas Simonas, vienintelis asmuo žmonijos istorijoje, laimėjęs Nobelio ekonomikos premiją, kurią skiria Švedijos karališkoji mokslų akademija, ir Turingo apdovanojimą, kurį įteikia Skaičiavimo mašinų asociacija. Juos sukvietė jaunas mokslininkas Johnas McCarthy, norėjęs aptarti, kaip „priversti mašinas vartoti kalbą, kurti abstrakcijas ir koncepcijas“ bei „spręsti įvairiausias problemas, kurios kol kas įkandamos tik žmonėms“. Tai buvo pirmas akademikų susirinkimas, skirtas „dirbtiniam intelektui“ (šį terminą sugalvojo J. McCarthy) aptarti. Jo metu buvo suformuluotas savotiškas planas ateinantiems 60 metų, per kuriuos, deja, nebuvo padaryta ženklios pažangos, atitinkančios mokslininkų ambicijas.