Šis sutrikimas, bent jau mano atveju, yra tiesioginis nesibaigiančios informacijos lavinos padarinys: naujienos, įvykiai, nuomones skleidžiantys straipsniai, televizijos laidos, pokalbiai baruose, net diskusijos prie kalėdinio stalo (žinoma, kaip gi be senelio nuomonės) apie DI svarbą, aktualumą ir, žinoma, keliamus pavojus.
Užtenka atsiversti bet kurį laikraštį, kad pamatytume didelį renginių, magistro studijų, kvalifikacijos kursų, susijusių su DI, kiekį, iš jų tikrai ne visi yra oficialūs, rimti. Vieną dieną permetę akimis spaudą sužinojome, kad dirbtinis intelektas nusprendė, esą gražiausias Ispanijos miestelis yra Arcos de la Frontera (va čia tai naujiena!), mieliausias šuo – Sibiro haskis, net nurodė, kokie penki anekdotai patys juokingiausi (nors nė vienas iš jų visai nejuokingas). Šitoks lėkštumo lygis gali būti prilyginamas nebent frazei, reklamuojančiai vieną iš labiausiai pasisekusių knygų šia tema „Artėjanti banga – technologija, galia ir didžiausia dvidešimt pirmojo amžiaus dilema“: „Esame pasiekę momentą, kai dar galime išgelbėti pasaulį, – tai perspėjimas apie didžiulius dirbtinio intelekto keliamus pavojus.“