„Pirmasis karantinas nebuvo toks baisus. Tikėjomės, kad gruodžio mėnesį sugrįšime į sceną ir atsigriebsime už prarastą laiką“, – sakė aktorė.
Aktorė Kristina Radžiukynaitė papasakos, kaip jautėsi pirmojo karantinio metu, ir kaip jaučiasi šiandien? Kaip pasikeitė požiūris į visą vykstančią situaciją?
– Jus labai vargino buvimas namuose?
Ilona: Taip, bet nebūtinai namuose. Staiga namuose vaikui reikia kompiuterio, tokio, kuris atlaikytų nuotolinio ugdymo programas. Namuose yra du tokie kompiuteriai. Bet tiek man, tiek vyrui reikia su studentais dirbti. Reikia dėlioti kompiuterio grafiką. Namuose lakstėm: vienas vienam kambaryje, kitas kitam. Visą laiką vienas turi tylėti, nes kitam vyksta darbai. Namai tapo ne namai, o kaip kažkoks ofisas. O kai nebuvo paskaitų, turėjau važinėti į statybas, nes „Keistuolių teatras“ remontuojasi ir esu šio projekto vadovė. Proceso nutraukti negalėjome, o jis dėl karantino apsunkėjo. Buvo labai sunku. Todėl visas darbas išsitempė. Ir pati, ne tik nieko nesusitvarkiau, ką buvau suplanavusi naujo, bet užsitęsiau ir su senais darbais. Tik kompiuteris ir statybos. Negalėčiau būti tokios profesijos žmogus, kuris dirba su kompiuteriu. Nekenčiu tų kompiuterių.
– Kokios dabar yra kuriančių žmonių nuotaikos?
Kristina: Nors darbo gerokai sumažėjo, kur kas baisesnis atrodė virusas. Dezinfekuodavau pirkinius, kurie buvo pristatomi į namus. Valiau stalviršius, durų rankenas, viską kas įmanoma. Buvo apsėdusi paranoja. Dabar tos kaustančios baimės nebėra. Bus kaip bus.
– Esat apgalvojusi, kaip bus toliau? Kas laukia jūsų teatro?
Ilona: Buvau apskaičiavusi ir apgalvojusi. Jeigu karantinas tęsis po Naujųjų metų – mes bankrutuosim. Jei negausime kažkokios paramos, mes kaip teatras neturėsim jokios galimybės išgyventi. Turėsim atleisti žmones, kurie dirba administracijoje, nes lyg to darbo ir yra, bet... Per pirmą bangą buvo darbo: reikėjo daug bilietų grąžinti, perrašinėti sutartis, perkelinėti spektaklius, ieškoti datų, ne viską gali perkelti. Buvo suplanuota daug gastrolių.
– Esate atvirai pasisakiusi apie sveikatos ministro Aurelijaus Verygos repliką. Jums tai labai asmeniška?
Ilona: Taip. Man buvo visiškas šokas. Tai buvo replika, kad per pirmą karantiną, kai niekas negalėjo net į parduotuvę nueiti dviese, mes pasirodo galėjome repetuoti. Visi teatro aktoriai galėjo burtis ir repetuoti, chorai galėjo repetuoti. Aš negalėjau patikėti, tada dar kartą perklausiau tą sakinį, kad niekas nedraudė repetuoti. Buvo tik renginiai atšaukti, o repetuoti jūs galėjote. Negalėjau patikėti, kad taip yra kalbama. Aš negalėjau atsigauti ir galvojau, kaip reikia mąstyti, kad pasakytum tokius žodžius. Iš vis tie valdžios prieštaravimai karantino padžioje ir vėliau, kai vieną dieną taip, kitą jau kitaip. Toks chaosas, kad pasirodė kaip „sovietinė valdžia“.