– Kas Jums yra šventė?
– Šventė man – gyvenimo būdas, bet ne data. Kiekvienas žmogus turi begalinės potencijos ir energijos jaustis šventiškai ne vieną ar kelias dienas per metus, o kasdien. Liūdna matyti, kaip dauguma laukia tos vienos dienos, idant galėtų pasijausti šventiškai, pajusti energijos perteklių, įkvėpimą. Kaip sukurti šventę? Šventę kuria energijos perteklius ir kūrybinis veiksmas. Visi galime pastebėti, kad vienokia šventė yra tuomet, kai tu ją sukuri pats ir joje dalyvauji, ir kada ateini į kitų sukurtą šventę.
Kai sukuri pats – džiaugsmo išgyvenimas būna labai stiprus, nes sudedi daug kūrybinės energijos į tą procesą. Kai ateini į jau sukurtą šventę, taip, ji priverčia pasijusti šventiškai, bet tai netampa tokiu jaudinančiu patyrimu. Man šventė yra kiekviena diena. Nesvarbu ką daryčiau: dainuočiau, vesčiau mokymus, būčiau pati viena namuose ar vaikščiočiau gamtoje. Gyvenu taip kaip noriu. O juk būtent – norų išpildymas ir sukuria šventę.
– Kokias mintis jums sukelia šv. Valentino diena. Yra daug skeptikų, kritikuojančių ją, kaip svetimą mūsų kultūrai?
– Visiškai nesvarbu, kokiai kultūrai priklauso šventė, jei ji provokuoja žmones patirti teigiamus jausmus ir emocijas. Švęsti gyvenimą, bet kokia šventė yra tinkama. Išskyrus, tas, kurios provokuoja destrukciją. Valentino diena atveria romantiškumą, primena, kad reikia rodyti savo jausmus mylimiesiems.
– Gyvenate meilėje. Ar esate tikra, kad ji niekuomet nesibaigs?
– Mes patys save stipriai klaidiname, galvodami, kad meilė gali pasibaigti, dėl to, kad pasibaigs santykiai. Mes rišame meilės jausmą prie objekto – mylimojo, šeimos narių. Tuomet mums atrodo, jei kas nutiks su tuo objektu ar santykiu, meilė pasibaigs. Aš esu laiminga, nes suvokiu, kad visas žemės rutulys pripildytas meilės, tos visa tveriančios gyvybinės jėgos.
Meilė – yra tai, kas gyvena mūsų viduje. Niekas negali jos atimti. Kiti žmonės ar objektai gali ją tik išprovokuoti. Viską gali nuspalvinti ta vibracija, kuri ateina iš meilės. Ir tada nesvarbu, ar aš kažką atradau, ar praradau, ar, galbūt, aš konfliktuose.
– Daugumos žmonių palydovas kasdienybėje – chaosas ir įtampa. Gyvenimas groja tokiu tempu ir ritmu, kad žmonės nebespėja šokti pagal tokią muziką? Ką patartumėte?
– Chaosas, pirmiausiai, susirangęs mūsų viduje. Reikia suvokti, kad nėra kalta aplinka. Chaosas yra aplinkos atspindys mumyse, tai kaip mes ją suvokiame. Kai mes harmoningi viduje, kas bevyktų aplink mus, nepaliečia. Gali būti taika ir grožis aplinkui, o žmogus – chaotiškas ir destruktyvus.
Chaosas – nėra objektyvi tikrovė, greičiau tai mūsų sąmonės aktas. Kiekvienas žmogus turi laisvę pasirinkti, kaip jis reaguoja į konkrečią situaciją.
Pirmiausiai – tai minčių chaosas. Reikia su savimi dirbti, išmokti nuraminti protą. Žmogus nesusigaudo savo viduje. Jis skaito, klauso radijo, nuolat naršo internete, žiūri televizijos laidas. Galvoje gimsta daug viena kitai prieštaraujančių minčių. Prisirinkus daugybę skirtingos informacijos galva ima zvimbti. Gyventi su tokiu minčių spiečiumi tikrai labai nemalonu ir nepatogu. Tad kiekvienas turėtume susigaudyti, iš kur tos mintys ir programos mūsų galvose.
Siūlau susitvarkyti savyje, kad galvoje gyventų prasmingos mintys, o ne atsitiktiniai reklaminiai pasiūlymai. Chaosas gali būti ir emocinis, ir fizinis. Mūsų kūnas, mintys, emocijos, tarsi susisiekiantys indai, vienas kitą veikiantys. Tai labai svarbu suvokti.
– Ar būtent nenorėdama chaoso savo viduje ir pasukote kitu keliu: būdama talentinga profesionalė, turinti galimybes tapti scenos ir TV „žvaigžde“, pasirinkote būti žvaigžde, kurios nereikia apšviesti?
– Nutiko stebuklas man pačiai. Žinoma, kuomet studijavau ir pradėjau pirmuosius muzikinius žingsnius scenoje, mane lydėjo tos projekcijos: turi daryti viską nepriekaištingai, būti geriausia, genijumi ir panašiai.
Supratau, kad ta programa mane verčia būti įsitempusia. Pradėjau savo dvasinio tobulėjimo kelionę. Tuomet man tapo svarbu pats procesas – kaip aš jaučiuosi, kokias būsenas patiriu. Ar tame yra noro sužibėti, įrodyti, kokia aš talentinga? Ar aš renkuosi būseną, kurią lydi paprastumas, atvirumas, šiluma, meilės, ramybės būsena? Ar buvimas šiose būsenose gali atverti kitus žmones, o ne provokuoti juose tą patį egoizmą?
Atsisakiau daugybės projektų, kurie man nebūtų padėję būti skaidrioje, ramioje kūrybinėje būsenoje. Kai įdedi glėbį meilės į savo veiklas, pripažinimas ateina pats, atsiranda pasekėjai, nors to aš nesureikšminu.
– Esate surengusi daugybę nuostabių koncertų. Šv. Valentino dienos vakarą dainuosite Kaune. Ko tikėtis jūsų koncerto klausytojams?
– Koncertas „Širdies kelionė“ turės tyrą autentišką erdvę, jausmą. Šiuolaikinėje pop kultūroje aš pati pasigendu paprastumo, nuoširdumo, intymumo, buvimo be kaukės, kuri užsidedama norint atitikti projekcijas, būti panašiu į žvaigždes, atitikti mados tendencijas.
Dabar labai populiaru kurti įvaizdį. Tai pagrindinis pramogų kultūros atributas Man norisi sutverti tokią erdvę, kur būtų galima pailsėti nuo kaukių, dešimties sluoksnių, kurie skiria mus vieni nuo kitų.
„Širdies kelionė“ – nuostabi muzikos provokacija, šiltame, tyrame susitikime su savimi ir muzika. Ištirps melas, distancija, vaidyba, apsaugos, laukia tikrai stebuklingas pabuvimas. Koncerte bus labai daug gyvos muzika, kuriamos čia ir dabar. Improvizacija talpina savyje tikrumą, netikėtumą. Muzika, kuri skambės, bus prieinama plačiam ratui žmonių, tokia, kurią gali girdėti ir jausti kaip savo.