Garsiausia mūsų šalies chirologė, 48 metų ezoterinių mokslų centro „Du pasauliai“ vadovė bei įkūrėja Asta Svirkienė įsitikinusi, kad tai galima sužinoti delno linijose.
– Asta, kažkas pasakys, gyvename XXI amžiuje, kur karaliauja mokslas. Kas čia, lyg viduramžiais pasakoti apie žmogų iš delno linijų?
– Stebiu pasikartojančius delnų linijų ženklus, dėsningumą, kurį galima klasifikuoti, sudėlioti į lentynas. Iš ilgalaikės patirties teigiu – tai, kas parašyta delne, galima nuskaityti kaip informaciją. Chiromantija („chiro“ – ranka, „Mantika“ – spėjimas, pranašavimas, būrimas) daugiau nusako faktą, kuris įvyko ar įvyks. Žmogui faktas paliekamas tarsi verdiktas.
Chirologo užduotis numatyti, kas vyksta žmogaus gyvenime, kokie dalykai koreguotini – įpročiai, mąstymas, poelgiai? Ir keisdamas save žmogus pereina į kitą lygmenį. Chirologas numato tendencijas ir tuo pačiu palieka žmogui laisvą valią rinktis: kažką keisti ar ne?
– Pasikartosiu. Bet kaip galima, tarsi senolių pasakose, kažką įspėti iš delno linijų?
– Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad viduramžiais, inkvizicijos laikotarpiu, nenukentėjo nei vienas chiromantas, nes jie buvo diduomenės dalis: greta karalių, didikų, valdančiųjų. Vienas chiromantas, patekęs į inkvizicijos požemius buvo labai greitai išlaisvintas, nes buvo asmeninis garsaus didiko patarėjas. Chiromantai nebuvo laikomi raganiais ar šarlatanais ir bažnyčia jų nepersekiojo. Chiromantai, kaip ir astrologai, buvo išsilavinę, jų buvo nedaug. Paaiškinsiu paprastai: kūnas – delno linijos, fizionomija, raukšlės, veido struktūra, sudėjimas – viskas yra informacija apie žmogų. Delnuose yra milijonai su smegenimis sujungtų nervų galūnių, tad tai susiję su žmogaus mąstymu. Per jautrumą, lytėjimą gauname labai daug informacijos, delno linija – mūsų mintis, išreikšta sutartiniais ženklais.
Kaip mes elgiamės, kokios mūsų mintys, mąstymas, lūkesčiai, pirmiausiai atsispindi veide, o rankos mūsų gyvenimo darbo įrankis, jomis liečiame, kuriame. Jose atsispindi mūsų gyvenimas, kiekvienas ryškus, teisingas ar ne, poelgis. Tai – energija, kuri formuoja delno linijas, kaip ir veide atsirandančios raukšlės. Jei linija nutrūkusi ar įtrūkusi, nustojo tekėti energija, o tai reiškia, kad kažkas pasikeitė mūsų mąstyme, įpročiuose. Daugelis klaidingai mano, kad chiromantija – tai būrimas. Užtenka apsiriboti charakteristika, mokslu. Iš to, kas užkoduota plaštakose – jų išorė, vidus, nagai, pirštai, galime kalbėti apie žmogų: kaip jis mąsto, linkęs elgtis?
– Bet kaip tai įmanoma? Asta žvilgtelėjo į delną ir žino informaciją apie Darių, Mariją, Joną ar Oną?
– Taip, ateina žmogus ir apie jį galiu papasakoti labai daug informacijos. Kokie trūkumai buvo praeityje, gal kažkas siejosi su vaikyste, šeima, ar šeimoje buvo darnūs santykiai ar tėvai išsiskyrę ar patyrė labai sunkių praradimų? Tai rodys kai kurie defektai kairėje rankoje. Įprastai žmogus nori sužinoti, ar bus laimingas, nes ateina gyvenimo taške, kai jaučiasi nelaimingas. Nesvarbu, ar tai – santykiai, ar savirealizacija.
Delne matosi, ar žmogus pasirinko teisingą gyvenimo kelią, su kokiomis abejonėmis susiduria, ar išgyvena baimes, kurios kabo tarsi Damoklo kardas, kokį potencialą turi ar gali įgyvendinti didelius planus ir kas tam trukdo? Gal tai – įgimta, gal kažkas patirta vaikystėje? Koks jo asmeninis gyvenimas, ar laiku sukūrė šeimą, kur įvyko krizė, ar jis vaisingas, ar gali sulaukti biologinių vaikų, kokia jo fizinė energija, sveikata? Gal jau atėjo laikas stipriai tvarkyti organizmą? Kiekviena delno linija kažką simbolizuoja ir turi aiškią struktūrą. Tarkime, Gyvenimo linija – tai mūsų fizinis kūnas, Likimo linija – žmogaus veikla, tikslas, kur jis eina? Tai ir jo stuburas. Jei matome Likimo linijos defektą, tai žmogus turi ar netrukus turės problemų su stuburu.
– Tačiau turite prisiimti milžinišką atsakomybę! Pasakyk žmogui, kuriuo keliu jis žengia, kokios jo duotybės ar gali susilaukti biologinių vaikų? Jautrų žmogų žodis gali įvaryti depresijon ar net pražudyti.
– Įgarsiname, kas yra, bet nepasakysime, ko nėra. Nefantazuosiu iš vaizduotės ir neteigsiu, kad tu turi būti cirko artistas, bet ne statybininkas. Pradžioje įvertinu visus duomenis. Be to, nebaudžiu, bet patariu! Ir būtinas abipusis bendradarbiavimas. Prašau klausti, koreguoti mane, nes yra daugybę niuansų, atspalvių. Neturiu tikslo, kad mano žodis būtų paskutinis, nepretenduoju į orakulą.
Bet žmogui svarbu pripažinti tiesą, kuri yra jame pačiame. Kartojau ir kartosiu: delno linijos neklysta, tai, kas parašyta mūsų delnuose yra tiesa. Plakdamas liežuviu žmogus ne visada priima ir įgarsina tiesą. Tiesa, aš galiu klysti, bet tai – normalu. Bet informacija delnuose – absoliuti tiesa. Dirbu 18 metų, tad galiu perduoti tik tiek, kiek galiu. Nepretenduoju į visažinį, bet daug svarbiau žmogui pajusti chiromanto įgarsintą akistatą su savimi.
– Galbūt tai – manipuliacija. Jei turi problemų – eik pas psichologą ar psichoterapeutą.
– Tik dabar psichologija šovė į viršų, bet visą laiką žmonėms to reikėjo. Nuodėmklausiais buvo ir yra kunigai. Astrologijai, numerologijai, chirologijai ir kitiems seniesiems mokslams – tūkstančiai metų. Kartais nesinori net diskutuoti, nematau ginčo objekto. Kiek psichologijai metų? 200? Ji jauna, kaip ir dabar progresuojanti genetika. Bet ar tai gali lygintis su senais ir daugelį laikmečių bei raidos etapų išgyvenusiais mokslais, kurie, esu įsitikinus, pergyvens ir šiuos jaunus mokslus. Tai yra žmoguje ir niekur nedingo, šis instrumentas leidžia nuo seno pažvelgti į gilesnius, fizinius, materialus ir dvasinius žmogaus sluoksnius. Tad psichologija skolinasi iš tų mokslų žinių ar atvirkščiai? O jei žmogui reikia tik nusiraminimo, prisėsk ant suoliuko, išsikalbėk nepažįstamajam ir šis jau bus suteikęs psichologinę pagalbą. Tačiau pas psichologus einama dėl kitokių priežasčių, kaip ir pas astrologus ar chiromantus. Mes galime būti tik patarėjais, bet nepretenduojame į terapijų atlikėjus.
Pirmoje vietoje – diagnostinė ir prognostinė sistema, kuri padeda ieškoti priežasčių, kodėl žmogui negerai, o jei turi konkrečią problemą, kur jos užuomazga, kaip ją išspręsti? Jei pažadinu įkvėpimą – nuostabu, bet žmogus turi eiti savo keliu.
– Kur pradžių pradžia? Kam tai šovė į galvą? Iš kur atėjo tos tūkstančių metų žinios?
– Kiek įmanoma atsekti šaltinius – tūkstančiai metų, tai gali siekti ir itin tolimus, labai gilius dalykus. Gaila, kad per karus buvo prateriota, sudeginta labai daug šaltinių. Nesiknisau archyvuose, nesilankiau senosiose pasaulio bibliotekose, kur saugomi unikalūs raštai. Bet skaičiau veikalus tų, kurie tai darė. Ir atkniso daug dalykų. Apie tai rašoma ir vedose, ir senuosiuose kinų raštuos, kuriems ir penki, ir 15 tūkstančių metų. Urvuose ant sienų randami prieš 35-40 tūkstančių metų išpiešti delnų fragmentai. Daugiau nei 20 urvų Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur randami senieji piešiniai, kuriuose greta gyvūnų yra ir rankų atvaizdai. Kai kurios – su fiziniais defektais. Piešinys Kastiljo urve Ispanijoje buvo sukurtas bent 30 tūkstančių metų prieš Kristų. Iš kur tai? Nežinau. Yra daug dalykų, kurių žmonės nežino. Atrasti siūlo pradžią labai sunku – informacija ir paslėpta, ir sunaikinta.
– Pakalbėkime apie delnus. Tiesa, kad kairės rankos delno linijos kinta rečiau nei dešinės?
– Taip turėtų būti, nes kairė ranka mūsų vidus, tai, ko niekas nemato. Tai – biologiniai tėvai, atsineštinė programa, vidiniai resursai, sielos ir „kraujo“ kelias. Realizacija – tai, ką kuriame, galime kontroliuoti ir daryti įtaką – dešinė ranka. Todėl kairės rankos programai smarkiai daryti įtakos negalime.
– Galima tai pavadinti asmens dokumentu?
– Taip. Kairiojo delno informacija jau užkoduota ir atsinešta – kraujo linija, mūsų istorija, seneliai, tėvai. Tai – nepajudinama. Dešinė ranka rodo, kad kai ką galime keisti. Tiesa, negalime pakeisti visko kardinaliai. Yra dieviški principai, kraujo linijos, turime išpirkti giminės nuodėmes. Ir jau po to, kiek esame sąmoningi, galima pakeisti.
– Berods garsus lektorius, chirologas Dmitrijus Trockis pasakojo savo istoriją, kad tėvo delne pamatė ženklus, simbolizuojančius greitą mirtį. Jį tai šokiravo, jis su didele meile širdyje atsiprašė, išsikalbėjo ir su tėvu kiekvieną dieną gyveno tarsi paskutinę akimirką. Ir tėvas tarsi atgimė, o rankų linijos pasikeitė?
– Esu nelinkusi komentuoti kolegų istorijų, juolab, kad Trockio nemačiau. Istoriją girdėjau, kaip jis gyveno su tėvu, kokie jo buvo santykiai – nežinau. Tačiau atsiprašyti, priimti, atleisti – labai stipri praktika, kuria tikiu šimtu procentų ir visiems klientams pirmiausiai rekomenduoju atsiprašyti, susitaikyti su tėvais, visa gimine, priimti kraujo linijos istoriją. Atsiprašymas, priėmimas, atleidimas – tai perlipimas per savo paties ego, puikybę, tuštybę. Tai – stiprus darbas su savimi.
– Patyręs delno linijų specialistas gali matyti ženklus, lemiančius greitą mirtį?
– Tokių specialistų yra, bet aš į tokius ženklus nežvelgiu. Kodėl? Pirma, nėra lengva išvysti žmogus mirtį. Antra, ne aš, o tas žmogus sudarė sutartį su Dievu. Neturiu teisės jam atseikėti gyvenimo metus ir pasakyti, kiek jam liko gyventi. Man svarbu, kad žmogus savo gyvenime padarytų tvarką. Esu įsitikinusi, tai sako ir mano patirtis, kad pati didžiausia nuodėmė specialistui kalbėti, kiek žmogui liko gyventi. Turėjau ne vieną atvejį, kai ateina verkdami ir prašo, Asta, perprogramuok mus, nes mums pasakė mirties datą. Tai – negatyvi, blokuojanti, nereikalinga ir kenkianti informacija. Nenoriu to net komentuoti.
– Delno linijos keičiasi, todėl kriminalistai tiria įgimtą ir niekada nekintantį papiliarinį rankų raštą?
– Taip ir yra. Beje, delno papiliarinis raštas yra ne tik pirštų galiukai, bet ir pats delnas, turintis nekintamą raštą. Pagal tą unikalų atspaudą atpažįstame žmogų. Genetikai, medikai kriminalistai gali skaičiuoti rieveles, sudaryti raštų charakteristiką, klasifikaciją – tai mūsų kodas, kurį atsinešėme gimę.
Fizinė konstitucija, brunetas ar blondinas, aukštas ar trumpas, linkęs į vienas ar kitas sveikatos problemas, gali būti tyrimų objektu.
– Neatsitiktinai populiarėja sporto genetika, kuri berods pagal delno linijų raštą nustato, kokia sporto rūšis tau palankesnė. Jų tyrimai parodė, kad futbolo vartininkų rankų raštai sudėtingesni nei gynėjų, o šių – nei puolėjų. Ir didesnį intelektą turinčių žmonių delnų raštas sudėtingesnis.
– Taip, logiška. Jei žmogui reikia atlikti sudėtingus veiksmus, strateguoti, o kažkam tereikia stovėti tik savo pozicijoje, ranku delnai skiriasi. Kažkas kasa griovius, o kažkas sprendžia milijoninius kontraktus, priima sudėtingus ekonominius sprendimus, atlieka molekulinius mokslinius tyrimus, nagrinėja formules. Tai – evoliucija ir viena genetinė šeimos linija bus primityvesnė, kita – giliau pažengusi, intelektualesnių žmonių delnų raštai sudėtingesni. Ir atėjęs į Žemę būti aktoriumi, vargu ar bus geru batsiuviu.
– Nuo kokio amžiaus rekomenduojame vertinti delnų raštą?
– Nuo trejų-ketverių metų. Tai būtų ne prognostika, bet informacija tėvams. Jie žinos, kokia siela atėjo į jų namus. Tai bus nuoroda į charakterį, polinkius. Svarbu, kad tėvai taikytų teisingus metodus. Vienam vaikui, jei viską leisi daryti, išaugs despotas, tironas, griovėjas, o kito siela labai jautri ir griežti tėvai gali jį palaužti ir sugniuždyti, nukreipdami ne ten, kur jam dera. Kitas etapas žvilgtelėti į delnų linijas, kai vaikui šešeri-dešimt metų. Tai padės nukreipti tinkama linkme. Gal jį reik paskatinti šokti, lankyti sportą ar kelis būrelius. Gal jis turės problemų su bendraklasiais, todėl svarbu tinkamai padėti išnaudoti vaiko duotybes. Kitas etapas – specialybės pasirinkimas. Žinoma, būtina atsižvelgti į vaiką. Gal tas žmogus atėjo save realizuotis per atjautą ir gailestingumą, gal tai – kūrybinė asmenybė?
– Bet ar tam reikia vertinti delno linijas? Tegul vaikas auga ir eina savo gyvenimo keliu.
– Būtų nuostabu, jei tėvai ir vaikai būtų tokie sąmoningi ir eitų savo gyvenimo keliais. Bet taip, ką rodo patirtis, nėra. Dabar daug kas suvelta, sociume keičiasi energetika. Mes slystame į šoną ir praradome pusiausvyrą.
– Įprastai moterys jausmingesnės už vyrus. Turbūt labai skiriasi vyrų ir moterų delnų linijos?
– Skiriasi, kaip ir rankos. Moterų rankos švelnesnės, minkštesnės. Vyrų linijos ženkliai ryškesnės, ypač pagrindinės keturios ir kai kurios papildomos linijos. Moterų linijų gausa tokia, kad kartais net neatskirsi, kur – pagrindinės, kur – antraeilės linijos. Vyrų raštai paprastesni, bet ne prastesni.
Vyrai – labiau koncentruoti, racionalesni, dalykiški, logiški, individualistai. Vyrui reikia tikslo, prioriteto. Moterys gali blaškytis, viską apibėgti kelis kartus. Jei tai darytų vyras, jis perdegtų. To nėra jo mąstymo struktūroje, jis koncentruojasi į tikslą. Todėl vyras ir moteris turi būti kartu: vyras padeda moteriai judėti, nesiblaškyti, kad ir ši nepražiopsotų savo galimybių.
– Įdomu, o garsių nusikaltėlių rankų raštai turi išskirtinių savybių?
– Kolegos buvo atsiuntę jų delnų linijų kopijas. Jie turi tam tikrų būdingų bruožų. Tačiau yra įvairių nusikaltėlių. Yra žiaurių, primityvių, bukų: pamatė, užpuolė, apiplėšė, nužudė. Bet yra kita kategorija, kurie ilgai laukia, planuoja, analizuoja ir sprendžia sudėtingą nusikaltimo schemą. Tai – neįprastas, intelektualus mąstymas, todėl jie turi kitokių bruožų.
Žiūrėjau didelį kiekį man atsiųstų mirusiųjų delnu linijų kopijų failus. Tarp jų – ir savižudžiai, patekę į nelaimingus atsitikimus. Analizavau, stebėjau, kur tas lūžio taškas. Ir suvokiau, kad tokius delnus regiu kiekvieną dieną. Todėl kalbėti apie trumpą gyvenimo liniją, net neverta. Žmogaus išėjimas ne visada susijęs su trumpa gyvenimo linija. Ji dar nesimbolizuoja trumpo gyvenimo, nors gali būti ir taip. Tačiau už žmogaus išėjimą, mirtį, atsako dar kažkas aukščiau.
– Mitas ar ne, kad po mirties daug delnų raštų dingsta?
– Netiesa. Pagrindinės linijos neišnyksta. Tiesa, dėl įvairių cheminių procesų sunyksta smulkusis raštas. Kalbėjau su kolegomis, kurie dirba patologo anatomais. Negavau jų patvirtinimo. Kažkoks raštas lieka, kažkoks dingsta, nes po mirties kūnas keičiasi, pučiasi, nyksta.
– Pakalbėkime apie šviesesnius dalykus. Ar yra ženklai, kad turime duotybę išgarsėti, tapti pasauline žvaigžde, aktoriumi, mokslininku, dainininku ar kokiu sėkmingu turtuoliu?
– Tokie ženklai išties yra ir pasakysiu, kurie tikrai duoda fantastišką sėkmę. Vertikali Likimo linija veda į didįjį pirštą, o Apolono linija yra paraleliai, kylanti nuo delno apačios iki bevardžio piršto turi būti ilga, graži. Būtent Apolono linija ir rodo mūsų sėkmę, finansus. Itin graži, ilga, rodo, kad žmonės, jei negimė karališkoje šeimoje, pas milijonierius, tai turi didelę galimybę tapti garsiais, sėkmingais, turtingais. Ypač, jei graži Apolono linija yra ir dešinėje, ir kairėje rankoje. Jei tik kairėje, tai mūsų savirealizacija, gali rodyti, kad mūsų kraujo linijoje buvo itin sėkmingų žmonių.
Dar vienas sėkmingas ženklas – žvaigždės, bet ne penkiakampės, o susikertantys spinduliukai, vadinami žvaigždės simboliu. Žvaigždės Jupiterio kalvoje, prie smiliaus ir Apolono linijos bevardžio piršto. Ten yra ir pripažinimo ženklų, galinčių rodyti puikią karjerą, įvertinimą, aukštą socialinį statusą. Tai gali būti ir mokslas, ir politika, ir menas.
– Dvasinių gurų ženklas – Saliamono žiedas?
– Linija aplink rodomąjį pirštą dar nėra nuoroda, kad tapsi garsiu dvasiniu veikėju ar guru. Aš taip pat turiu Saliamono žiedą, bet tokia nesu. Tai – duotybė, kuri rodo, kad žmogus visą laiką domėsis filosofija, gyvenimiška egzistencija, psichologija, žmogaus santykiais, gilesniais dalykais. Saliamono žiedas reiškia, kad tas žmogus – patarėjas.
– Kodėl širdies linija rodo sėkmingą meilę, o žmogui meilėje nesiseka, kiti delnų ženklai rodo turtus, o jis materialiai skurdžius?
– (Atsidūsta). Širdies linija niekada nerodo, ar meilėje būsi laimingas. Reikia analizuoti. Jei ta zona sutrūkinėjusi, tarsi išpešiota, žmogus į santykius žengia nedrąsiai, arba jo neteisinga, tarkime, aukos pozicija. Žmonės pernelyg domisi iliuzija. Tai pridaro bėdos, nors realybė visiškai kitokia. Jie kitiems kelia pernelyg didelius reikalavimus, bet tai – itin daugiaplanė tema. Gali turėti labai daug pinigų, tačiau neturi kitų dalykų. Pavyzdžiui, saugumo jausmo, nesijauti, kad gali būti atviras, nuoširdus, esi užsidaręs, saugai viską nuo kitų. Kas yra žmogaus viduje, kaip jis gyvena, kaip jaučiasi, ar stipriai veikiamas baimių, iliuzijų – tai matosi delno raštuose. Jei tai įvardijus ir gavus patarimą priimi, gali keisti save.
– Su delnų raštais dirbate daugiau nei 17 metų. Ar buvo rankų, kurios jus šokiravo?
– Tai patyriau vieną kartą. Man atsiuntė delnų nuotraukas, pažvelgiau, atsisėdau ir mintyse tariau: „Jėzau, Marija...“. Buvau šokiruota itin nedarnaus vaizdo. Kaip bebūtų mes visi gyvename kažkokiame harmonijos ritme, bent jau pojūtyje. Ir jis visur, kad ir kokios situacijos būtų, jos kartojasi. Įeini į ritmą, jas perpranti. O tame delne buvo chaosas.
– Gal mums nereikia žvalgytis į delno linijas, o tik gyventi? Beje, proto, kurį deklaruoja pasaulyje ar širdies, kurį dažnai užmirštame, balsu?
– Pirmoje eilėje – širdis. Protas – tik labai reikalingas instrumentas. Bet jis – ribotas, neturi intuicijos, širdies. Jei vadovausimės tik protu, liks tik išskaičiavimas: verta ar neverta, apsimoka ar ne?
O kas užrašyta mūsų viduje? Kas mūsų duotybė? Kas mums patinka ir labai norime kažką padaryti? Nekalbu apie negatyvius dalykus. Tik širdis gali išgirsti tai, kas nuoširdžiausia. Ir ji veda į teisingą evoliuciją.
– Ko vis dėlto niekada neparodys delnų raštai?
– Intelekto ir dvasingumo lygio. To delne niekada nebus. Taip pat, ar tas žmogus labai mylintis? Kas gali tai pasakyti, kaip išmatuoti meilę? Delnų raštai – tik instrumentai, tam tikras potencialas, kurį žmogus išnaudoja arba ne. Jei žmogus vadovaujasi savo vidumi, gyvena meilėje, taip, kaip jaučia, puikiai suvokia materialaus pasaulio dėsnius, bet neatmeta dvasinio pasaulio, jį veda Dievas. Todėl jam nereikia jokių patarėjų! Bet jei jis pasiklydęs, pasimetęs, kenčia ne tik jis, bet ir aplinkiniai, skleidžia negatyvą, ačiū Dievui, kad yra tokių patarėjų kaip mes. Jie padeda pamatyti perspektyvą – šviesą tunelio gale.
Atkreipiame dėmesį, kad interviu pateikiama subjektyvi pašnekovės nuomonė, kuri nebūtinai atitinka DELFI.