– Prieš kiek laiko ir kaip atsidūrėte Grenlandijoje? Kaip gavote darbo pasiūlymą ten? Koks tai buvo darbas?
– Istorija labai paprasta, bet kartu, manau, gana įdomi ir pamokanti. Bebaigdama magistro studijas Danijoje, ieškojau vietos, kur galėčiau atlikti praktiką, kadangi praktikos pozicija turėjo būti susijusi su Arktimi ir kartu su rinkodara, išsiuntinėjau savo CV į Norvegijos, Suomijos bei Grenlandijos kompanijas. Praktiką atlikinėjau Laplandijoje (Suomijoje), Oulu mieste.
Kol rašiau magistro darbą, su manimi susisiekė viena iš kompanijų Grenlandijoje (kuriai buvau išsiuntusi CV, kai ieškojau praktikos) ir pasiūlė susiskambinti, pašnekėti apie laisvą darbo vietą. Kaip jau tikriausiai galvojate, pokalbis buvo sėkmingas ir aš 2017 metais atvykau į Grenlandiją ir pradėjau dirbti PGI Greenland kompanijoje kaip rinkodaros ir pardavimų vadybininkė. Niekada negalvojau, kad galėsiu sau leisti išvykti į Grenlandiją, bet pamaniau, kad išsiųsti CV ir pabandyti nieko nekainuoja. Kartais tik tiek ir reikia, tad visada stenkitės bandyti savo laimę, nepaisant to ar manot, kad nesat verti kažko, ar per mažai patyrę ar nėra galimybių, kartais gyvenimas pats viską sudėlioja į vietas.
– Ką šiuo metu ten veikiate?
– Šiuo metu dirbu Grenlandijos sostinėje Nuuke, kaip pardavimų vadybininkė Guide to Greenland turizmo kompanijoje. Mes vienijame daugiau nei 60 mažų ir didelių turizmo kompanijų visoje Grenlandijoje ir padedame turistams surasti ir užsisakyti savo svajonių keliones į Grenlandiją internetu.
– Kiek žinau, domitės fotografija, tiesa? Ką fotografuojate? Kas jus įkvepia?
– Prieš atvykdama į Grenlandiją, daug laiko praleidau fotografuodama portretus bei įvairias šventes. Tačiau dabar visa mano fotografija yra įkvėpta neįprastos Grenlandijos gamtos grožio. Būdama gamtoje atsipalaiduoju, jaučiuosi laiminga, mėgaujuosi vaizdais... Visa tai mane įkvepia fotografuoti. Fotografijomis, kurias publikuoju savo Instagram paskyroje @inamatul_travel
noriu perteikti geras emocijas ir dalintis šiais nuostabiais vaizdais su visais.
– Sakėte, kad mėgstate iššūkius, todėl sutikote. Kokie iššūkiai jūsų laukė šiame krašte?
– Turbūt vienas iš didžiausių iššūkių būti toli nuo šeimos, draugų ir vėl iš naujo kurti savo gyvenimą svetur. Kelionė į Grenlandiją iš Lietuvos trunka dvi dienas, kadangi reikia skristi per Islandiją arba Daniją, be to, nemažai kainuoja, tad dažnai grįžti į Lietuvą gana sudėtinga.
Kitas iššūkis tikriausiai kaip ir kiekvienoje šalyje yra kalbos barjeras. Grenlandiečiai turi grenlandų kalbą, didelė dalis grenlandiečių kalba danų kalba ir tik nedaugelis kalba anglų kalba.
– Kuo skiriasi gyvenimas, jo tempas Grenlandijoje ir Lietuvoje?
– Tempas Grenlandijoje yra kur kas ramesnis, čia žmonės mažiau stresuoja, stengiasi daugiau laiko praleisti gamtoje. Beveik kiekviena šeima turi mažą laivelį, su kuriuo gali plaukti žvejoti, medžioti, keliauti ar apsistoti savo vasaros nameliuose fjorde, ar kur nors ant jūros kranto. Daug vietinių mėgsta laisvą laiką leisti sportuodami, slidinėdami, žygiuodami gamtoje. Netgi Grenlandijos sostinė užsibrėžė tikslą tapti aktyviausia sostine pasaulyje iki 2026 metų. Manau, grenlandiečiai yra arčiau gamtos ir tai jiems suteikia daugiau vidinės ramybės ir balanso gyvenime.
– Koks ten yra oras? Kokios sąlygos? Kaip prie jų apsipratote?
– Oro sąlygos skiriasi priklausomai nuo to, kurioje Grenlandijos vietoje esate. Grenlandija yra tokio paties dydžio kaip sudėjus Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Austrijos, Šveicarijos ir Belgijos teritorijas. Kai gyvenau Grenlandijos šiaurėje, Ilulissat miestelyje, vidutinė žiemos temperatūra buvo apie -18 laipsnių, o vasarą vidutinė temperatūra siekia +11 laipsnių. Tačiau sostinėje, kuri yra pietvakarių Grenlandijoje, žiemos vidutinė temperatūra -14, o vasarą +8 laipsniai.
– Kokią teko patirti žemiausią temperatūrą?
– Tikriausiai šalčiausia temperatūra, kurią teko patirti, buvo tuomet, kai keliavau šunų kinkiniais virš poliarinio rato. Temperatūra tuo metu buvo apie -27, nors tai nėra labai žema temperatūra, tačiau pučiantis stiprus šiaurinis vėjas nuleido jutiminę temperatūrą žemiau -35 laipsnių. Atsimenu, kad bandžiau nusiimti kumštinę pirštinę ir nufotografuoti šunų kinkinį, bet per kelias sekundes mano ranka buvo šalta kaip ledas. Keliaujant tokiomis sąlygomis, visa mano veido oda buvo uždengta kauke ir akiniais, tačiau mano šunų kinkytojas buvo vietinis, tad kaukes jis nesidėjo, užtat po kelionės jo skruostai buvo nušalę ir kelias dienas išliko raudoni.
– Kokia yra vasara?
– Vasara taip pat kaip pavasaris yra gana sausa. Lietaus čia mažai, daug saulės, neįtikėtinai ilgi vakarai. Kadangi dalis Grenlandijos yra virš poliarinio rato čia saulė nenusileidžia 2-3 mėnesius ir ilgi saulėlydžiai tiesiog persipina su saulėtekiais. Nuostabios poliarinės naktys yra fotografų rojus. Čia taip pat žaliuoja arkties tundra, galima rasti grybų, mėlynių ir kitų arktinių uogų.
– Matyt, ten gyvenimas, tai, ką veiki, labai priklauso nuo oro sąlygų, ar ne?
– Tikrai taip, aš vasaras praleidžiu žygiuodama kalnuose, žvejodama upėse bei jūroje, kartais keliaudama laivu. Žiemą žygiuoju su sniego batais ir slidinėju kalnų bei lygumų slidėmis. Taip pat sutemus daug laiko praleidžiu lauke fotografuodama šiaurės pašvaistes. Žinoma, būna ir dienų su stipriomis pūgomis ar uraganiniais vėjais, kurias tenka praleisti namuose
– Minėjote, kad tenykščių maisto kultūra gerokai skiriasi. Papasakokite plačiau apie tai. Ką teko išskirtinio ragauti?
– Grenlandijoje medžioklė yra didelė kultūros dalis. Vasarą vietiniai medžioja elnius, avijaučius, banginius bei ruonius, kuriais maitinasi visus metus. Tai tikras ekologiškas ir sveikas maistas. Tikrai buvo įdomu pirmą kartą paragauti naminės sriubos su ruonio mėsa mažame kaimelyje.
Taip pat vienas iš didžiausių ir turbūt neįprasčiausių delikatesų, kuriuos teko ragauti Grenlandijoje, yra Mattak. Mattak – banginio oda ir riebalai, bei juos skiriantis kremzlės sluoksnis. Paprastai jis supjaustomas mažais kubeliais ir patiekiamas žalias, valgomas su sojos padažu, universaliais prieskoniais arba vienas.
– Kokie yra vietiniai gyventojai? Koks jų gyvenimo būdas? Kokių tradicijų turi?
– Vietiniai gyventojai yra labai draugiški ir mėgsta juokauti bei daug šypsotis. Gyvenimo būdas skiriasi priklausomai, ar jie gyvena kaimeliuose, kur namuose kartais nėra vandentiekio, pagrindinis pragyvenimo šaltinis žvejyba ir medžioklė, ar didesniuose miestuose, kur laisvalaikiu galima eiti į kiną, kavines ir apsilankyti baseine.
Turbūt viena iš mano mėgstamiausių tradicijų yra vilkėti nacionalinius kostiumus per šventes ir ne tik. Per vestuves nuotaka bažnyčioje ir svečiai dažniausiai vilki nacionalinius kostiumus, per nacionalinę Grenlandijos dieną daugelis taip pat puošiasi jais, kaip ir per laidotuves. Moterų nacionalinis kostiumas yra labai spalvingas, susideda iš įvairių dalių, puoštų spalvotais perlais, siuvinėtų gėlėmis, ruonių arba poliarinių meškų kelnių (nacionalinius kostiumas priklauso nuo Grenlandijos regiono), bei batų (grenlandiškai vadinamų Kamik), vyrų nacionalinis kostiumas daug paprastenis ir susideda iš balto Anorak, juodų kelnių ir Kamik batų.
– Ką patartumėte aplankyti Grenlandijoje?
– Grenlandija yra labai skirtinga, tačiau viena iš populiariausių lankytinų vietų yra Ilulissat miestelis, kuriame yra UNESCO saugomas Ilulissat ledo fjordas. Tai vienas iš aktyviausių ledo fjordų, todėl fjorde nuolat susidarinėja ledkalniai, kurie gali būti net 1 km aukščio. Netoli ledo fjordo žiočių yra įsikūręs Ilulissat miestelis, iš kurio visada gali mėgautis dreifuojančių lendkalnių vaizdais žiemą ir vasarą. Taip pat patarčiau aplankyti Kangerlussuaq miestelį, aplink kurį galite pamatyti daug laukinių arkties gyvūnų, vaikščioti ar netgi praleisti naktį ant Grenlandijos ledo skydo.
– Ką vietiniai žino apie Lietuvą?
– Atvirai pasakius, tik nedaugelis yra girdėję apie Lietuvą. Tačiau aš būdama čia stengiuosi vietinius supažindinti su Lietuva, kur ji yra, kokias tradicijas mes turime ir kokia musų istorija. Visada mėgstu pasikviesti draugus ir kolegas ir vaišinti lietuviškais patiekalais, kai parsivežu lietuviškų maisto produktų. Įdomus faktas: šia vasarą vienoje iš sostinės prekybos centrų radau lietuviškų ledų, tad tikiuosi po truputį į Grenlandiją atkeliaus daugiau lietuviškų produktų.