Gegužės 6-ąją bus karūnuotas karalius Karolis III, dar iki šių metų lietuviams pažinotas kaip princas Charles. Anglų kalboje jis lieka Charles (King Charles III), tačiau lietuvių kalba turi ypatybę monarchų vardus sulietuvinti, taip įveldama šiek tiek painiavos.
Šiame tekste galėsite daugiau sužinoti apie dabar jau karaliaus ir karalienės, antrosios karaliaus Karolio III žmonos Camillos, romaną šiems abiems esant santuokoje, apie tai, karalienė ji ar karalienė-palydovė.
Tačiau tam, kad prieitume iki to, teks suarti, pasėti, užauginti, nupjauti, iškulti, sumalti... na, žinote tą pasaką.
Anglija, Didžioji Britanija ir Jungtinė Karalystė
Žmonės dažnai painiojasi – Anglijos karalius? Didžiosios Britanijos? Jungtinės Karalystės? Tiesa ta, kad visa ta šalies sistema, priklausomybės ir pavadinimai – iš tiesų sudėtingi.
Didžioji Britanija susidaro iš Anglijos, Škotijos ir Velso. Tai yra sala. Tuo metu Jungtinę Karalystę sudaro Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija. Tai yra sala ir gabaliukas kitos salos – Airijos salos, kurios dalis yra Šiaurės Airija. Didžioji Britanija yra Jungtinės Karalystės dalis.
Toks išskirstymas ir pavadinimai daugiausia formavosi užkariaujant teritorijas arba joms susivienijant. Pavyzdžiui, kai britai XX amžiaus pradžioje atsirėžė dalį Airijos, paklusnios Londono valdžiai, tai reikėjo kažkaip apiforminti. Arba kai susijungė dvi karalystės – Škotijos ir Anglijos.
Beje, karališkasis herbas vaizduoja liūtą ir vienaragį: liūtas yra Anglija, o vienaragis – Škotija. Jis ir atsirado įvykus minėtajam susijungimui 1603 metais. Kitų teritorijų simbolių herbe nėra, nes tos teritorijos, kaip Velso kunigaikštystė, niekada nebuvo karalystėmis.
Ir vis dėlto, minėtosios teritorijos ir sąjungos turi ne tik bendrumų, bet ir skirtumų. Pavyzdžiui, Anglija, Škotija ir Šiaurės Airija turi skirtingas valiutas, kurios visos – vienodos vertės: Anglijos svarai, Šiaurės Airijos svarai ir Škotijos svarai. Velsas tuo metu naudojasi Anglijos svarais.
Škotija turi skirtingus įstatymus nuo Anglijos: pavyzdžiui, Škotijoje kitaip vadinami teisėjai, kitokia teismų sistema, net aukštojo mokslo finansavimas. Šiaurės Airijos įstatymai nuo Anglijos taip pat skiriasi.
Velsas turi savo kalbą: tai yra dvikalbė kunigaikštystė, kur dvi kalbos, anglų ir Velso (valų), eina lygiagrečiai bei lygiaverčiai viena kitos. Šiaurės Airija irgi turi airių kalbą greta anglų, bet ji – beveik nevartojama. Tai viena tų kalbų, kuri pasaulyje vadinama mirštančia.
Taigi, karalių Karolį III pavadinę Anglijos, Didžiosios Britanijos ar Jungtinės Karalystės karaliumi, žinoma, nesuklysite. Klausimas – kokią tiksliau teritoriją turite galvoje. O be minėtųjų – dar ir Australija, Kanada, Jamaika, Naujoji Zelandija, Bahamai, Belizas, Grenada, Papua Naujoji Gvinėja ir dar kelios salos jį pripažįsta savo karaliumi.
Visose tose šalyse oficialiai valdo ne tos šalies prezidentas ar premjeras, bet aukštasis komisaras – karaliaus atstovas, atsiųstas Londono. Tačiau tai – tik oficialumas, nelabai turintis realios išraiškos. Žinoma, kad realias galias turi tautų išrinktieji, vietos valdžia.
Dar vienas įdomius faktas – kad visose šiose išvardintose šalyse nerasite Britanijos ambasadų – arba tiksliau, jos bus, veiks, bet vadinsis kiek kitaip. Tai – aukštojo komisaro biurai.
Dar – karalius Karolis III taip pat yra ir anglikonų bažnyčios galva. Galima sakyti, kaip jų popiežius.