Christine Papin, gimusi 1905 m. kovo 8 d., ir Léa Papin, gimusi 1911 m. rugsėjo 15 d., buvo seserys, kurios buvo nuteistos už savo darbdavio žmonos ir dukters nužudymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas 1933 metų, vasario 2-ąją.
Seserų biografija
Christine ir Léa gimė Le Mano mieste, Prancūzijoje. Kai Christine gimė, jos mama buvo laikoma netinkama motinystei, todėl netrukus po gimimo Christine buvo atiduota savo tetai ir dėdei. Ji laimingai su jais gyveno septynerius metus, vėliau augo vaikų namuose. 1911 m. gimė Christine sesuo Léa. Ji buvo atiduota savo dėdei iš motinos pusės, su juo ir liko iki jo mirties.
Būdama vaikų namuose Christine pajuto pašaukimą tapti vienuole, bet jos mama tam prieštaravo ir įdarbino ją vienuolyne. Čia mergaitė buvo apmokyta atlikti įvairias namų ūkio pareigas, todėl jai buvo lengviau tapti tarnaite.
Christine buvo apibūdinta kaip darbšti ir gera virėja, kuri kartais galėjo būti nepavaldi. Léa buvo tyli, intravertiška ir paklusni, tačiau buvo laikoma mažiau protinga nei Christine.
Kambarinių darbas advokato šeimoje
Merginų motina nebuvo patenkinta jų atlyginimu ir privertė jas ieškoti geriau apmokamų galimybių. Seserys dirbo tarnaitėmis įvairiuose namuose. Jos visada stengdavosi dirbti kartu.
1926 metais Christine surado tarnaitės-kambarinės darbą advokato Lancelino namuose. Čia jis gyveno kartu su žmona ponia Lancelin ir dukra. Po kelių mėnesių puikaus aptarnavimo Christine įtikino advokato žmoną, pasamdyti jos seserį Léa dirbti kambarine.
Dvi merginos savo gyvenimą paskyrė tam, kad dirbtų ilgas darbo dienas. Tačiau praėjus keleriems metams po to, kai Christine ir Léa pradėjo dirbti šioje šeimoje, ponia susirgo depresija ir mergaitės tapo jos psichinės ligos taikiniu. Ji pradėjo atidžiai tikrinti valymą ir kritiškai vertino atliktą darbą. Buvo net pranešta, kad advokato žmona madam Lancelin fiziškai užpuolė merginas, įniršusi ji trenkdavo merginų galvas į sieną arba kitaip fiziškai skriausdavo merginas.
Lemtingoji nužudymų naktis
Tą lemtingą ir šiurpų 1933 m. vasario 2-osios vakarą ponas Lancelinas turėjo susitikti su žmona ir dukra vakarieniauti šeimos draugo namuose. Žmona ir dukra tą dieną išėjo apsipirkti, popietę joms grįžus namo šviesa namuose nedegė. Seserys paaiškino madam Lancelin, kad elektros tiekimas nutrūko dėl to, jog Christine įjungė sugedusį lygintuvą. Madam Lancelin susierzino ir užpuolė seseris pirmame aukšte. Christine puolė ponios dukterį, Léa taip pat įsitraukė į kovą ir užpuolė ponią Lancelin, nes taip liepė Christine.
Christine nubėgo žemyn į virtuvę, paėmė peilį ir plaktuką. Atsinešusi abu ginklais tapusius daiktus į viršų, su seserimi tęsė puolimą. Viena iš seserų pagriebė sunkų alavo ąsotį ir juo trenkė į ponios ir jos dukters galvas.
Po kurio laiko ponas Lancelinas grįžo namo ir pamatė, kad name tamsu. Jis manė, kad jo žmona ir dukra jau išvykusios į vakarienę, tad ir pats ten išskubėjo. Tačiau atvykęs į savo draugo namus jis pamatė, kad jo šeimos nėra. Vakare jis su žentu grįžo į savo rezidenciją ir pamatė, kad visas namas vis dar tamsus, išskyrus degančią šviesą seserų Papin kambaryje.
Lauko durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl jie negalėjo patekti į namą. Abiem vyrams tai pasirodė įtartina, tad jie nuvyko į vietos policijos nuovadą prašyti pagalbos. Į namus jie jau sugrįžo kartu su policininku – pareigūnas įėjo į vidų perlipęs per sodo sieną.
Patekęs į namo jis rado ponios Lancelin ir jos dukters kūnus. Jos abi buvo sudarkytos taip, kad buvo neatpažįstamos. Galvodamas, kad seseris Papin ištiko toks pat likimas, policininkas užlipo į viršų ir rado užrakintas duris į seserų kambarį. Pasibeldęs, bet nesulaukęs atsakymo, jis iškvietė šaltkalvį atidaryti duris. Kambaryje pareigūnas rado seseris nuogas lovoje kartu, o ant netoliese esančios kėdės – kruviną plaktuką. Apklaustos seserys iškart prisipažino įvykdžiusios žmogžudystes.
Gyvenimas kalėjime
Dėl žmogžudystės prisipažinusios seserys teigė, kad tai padarė gindamosios. Teismo metu seserys saugojo viena kitą. Kiekviena – tiek Christine, tiek Léa – prisipažino vienui viena atsakinga už padarytus nusikaltimus.
Seserys buvo atskirtos viena nuo kitos ir pasodintos į kalėjimą. Christine pyko, kad negalėjo matytis su Léa. Vienu metu kalėjimo pareigūnai nusileido ir leido dviem seserims susitikti. Liudijimuose rašoma, kad pribėgusi prie Léa Christine atsisegė palaidinę ir maldavo: „Prašau, pasakyk, taip!“ Tai parodė tarp jų galimai buvus kraujomaiša paremtiems seksualiniams santykiams.
1933 m. liepos mėnesį Christine ištiko priepuolis, kurio metu ji bandė išsidurti sau akis. Po šio išpuolio prieš save ji buvo apvilkta tramdomaisiais marškiniais. Tada mergina parašė pareiškimą tyrimą atliekančiam magistratui ir nurodė, kad žmogžudysčių dieną ji patyrė panašų priepuolį į šį, kurį ką tik patyrė kalėjime, ir kad būtent tai ją irpaskatino įvykdyti žmogžudystes.
Psichikos problemos
Teisme buvo galima įžvelgti Christine ir Léa psichikos ligos požymių, tokių kaip akių kontakto ribojimas ir žiūrėjimas tiesiai į vieną tašką – atrodė, kad jos yra apsvaigusios. Teismas paskyrė tris gydytojus, šie atliko seserų psichologinius vertinimus, kad nustatytų jų psichinę būklę. Gydytojai padarė išvadą, kad vis dėlto jos neturėjo jokių psichikos sutrikimų, tad yra sveikos ir tinkamos stoti prieš teismą. Jie taip pat buvo įsitikinę, kad Christine meilė seseriai buvo pagrįsta šeimos ryšiais, o ne kraujomaišos santykiais, kaip kad teigė kiti.
Tačiau per 1933 m. rugsėjo mėnesį vykusį teismo procesą medikų parodymai parodė, kad šeimoje būta psichikos ligų. Seserų dėdė nusižudė, o pusbrolis gyveno prieglaudoje. Ilgai diskutuota ir dėl seserų diagnozės. Galiausiai po ilgų svarstymų buvo padaryta išvada, kad Christine ir Léa kenčia nuo bendro paranoidinio sutrikimo, kuris, kaip manoma, atsiranda tada, kai žmonių grupės ar poros yra izoliuotos nuo pasaulio, vystosi paranoja, o vienas partneris dominuoja labiau nei kitas. Tai ypač tinka Léa, kurios nuolankią asmenybę užgožė užsispyrusi ir dominuojanti sesuo Christine.
Teismo nuosprendis
Po teismo prisiekusieji užtruko 40 minučių, kad nustatytų, ar seserys Papin tikrai kaltos dėl nusikaltimo, kuriuo jos buvo apkaltintos.
Léa, kuri, kaip manoma, buvo paveikta vyresniosios sesers, buvo nuteista kalėti 10 metų. Tuo metu Christine iš pradžių buvo nuteista mirties bausme giljotinoje, tačiau vėliau ši bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
Seserų mirtis
Atskyrimas nuo Léa Christine buvo per sunkus. Joms išsiskyrus, jos sveikatos būklė greitai pablogėjo. Christine rašė įvairius laiškus, prašydama leisti jai būti su Léa, tačiau jos noras nebuvo išpildytas. Mergina patyrė depresijos priepuolius ir „beprotybę“, galiausiai atsisakė valgyti. Kalėjimo pareigūnai perkėlė ją į psichiatrijos įstaigą tikėdamiesi, kad jai bus naudinga profesionali pagalba. Atskirta nuo Léa, ji toliau badavo, iki kol 1937 metų gegužės 18-ąją mirė nuo kacheksijos (anoreksijos).
Léa sekėsi geriau nei Christine – dėl gero elgesio kalėjime ji atliko tik aštuonerius bausmės metus iš dešimties. Išėjusi į laisvę 1941 m., ji gyveno Nanto mieste, čia ją prižiūrėjo mama. Léa prisiėmė netikrą tapatybę ir užsidirbo pragyvenimui kaip viešbučio kambarinė.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad Léa mirė 1982 m., tačiau prancūzų filmų prodiuseris Claude'as Ventura teigia, kad 2000 m., kurdamas filmą „En Quête des Soeurs Papin“ („Ieškant Papino seserų“) jis atrado Léa, gyvenančią ligoninės centre Prancūzijoje. Moteris, kurią jis teigė esant Léa, patyrė insultą, dėl kurio ji buvo iš dalies paralyžiuota ir negalėjo kalbėti. Ši moteris mirė 2001 metais.
Seserys palaidotos kartu Nanto mieste esančiose Cimetière de la Bouteillerie kapinėse.
Šaltiniai:
wikipedia.org
allthatsinteresting.com/papin-sisters