Grįžusi iš Sankt Peterburgo, kur po Pirmojo pasaulinio karo buvo pasitraukusi su šeima, tuo metu dvidešimtmetė E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ieškojo bendraminčių ir greitai prisijungė prie sporto entuziastų būrelio.
„Kartu su Karoliu Dineika, tada dar tik būsimu vyru Steponu Garbačiausku ir kt. ji ėmėsi populiarinti sportą šalyje ir įkūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą – pirmąją organizaciją, kuri rūpinosi lengvąja atletika ir futbolu. Elena troško sportu sudominti tautiečius, kurie tada dar buvo įsitikinę, kad sportas yra dykaduonių užsiėmimas. Ji rengė įvairius leidinius, brošiūras ir buvo pirmojo sportui skirto žurnalo „Lietuvos sportas“ redaktorė. Tokių entuziastu kaip ji dėka, sportas šalyje gyvavo ir išpopuliarėjo“, – pasakoja I. Jakubavičienė.
Istorikės teigimu, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė buvo aktyviai sportavusi lengvaatletė ir pirmose oficialiose sporto varžybose Lietuvoje pasiekė pirmuosius moterų sporto rekordus (šuolio į aukštį, šuolio į tolį, 50 m. , 200 m bėgimo ir kt.).
„1921 m. į Kauną atvyko futbolininkai iš Latvijos. Po varžybų entuziastai pradėjo kalbėtis apie sportą savo šalyse. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė tada sužinojo, kad Latvijoje jau keletą metų žaidžiamas labai įdomus kamuolio žaidimas krepšinis, vadintas basketball‘u, – pasakoja I. Jakubavičienė. – Iš latvių gavusi žaidimo taisykles ji jas išvertė taisykles ir Kaune, Ąžuolyne, įrengė pirmąją aikštelę.“
Pasak istorikės, krepšinio taisykles išvertė Elena, tačiau jas išspausdinus viename leidinyje šią garbę perleido kitam sporto entuziastui Steponui Dariui. Ji taip pasielgė manydama, kad į moters parengtą leidinį apie sportą bus žvelgiama kreivai, o tai nepadės įsitvirtinti naujai sporto šakai.
„Elena buvo ne tik pirmoji entuziastė išvertusi krepšinio taisykles, bet ir variklis, subūręs moterų komandą bei apmokęs kitas komandas žaidimo taisyklių. Už savo lėšas ji nupirko pirmąjį kamuolį bei lanką, o pagal latvių atsiųstus brėžinius su bendramintėmis įrengė ir pirmąją aikštele. Be to, ji organizavo pirmąjį krepšinio čempionatą. Vyrams tuo metu krepšinis neatrodė rimtas užsiėmimas ir jie šį žaidimą praminė „Bobų zabova“ („Moterų žaidimas“). Taigi krepšinį šalyje pirmosios išpopuliarino moterys“, – pasakoja istorikė.
Parengė Eimantė Juršėnaitė