Elonos Čepulytės išskirtinių skrydžių oro palydovės karjera JAV truko 15 metų – iki jos šešiasdešimtmečio.
„Dar galėjau dirbti pagal trumpalaikes sutartis, tačiau pavargau ir labai pasiilgau Lietuvos“, – neslėpė prieš aštuonis mėnesius į tėvynę grįžusi gyventi Elona.
Su Whoopi Goldberg taip ir nepakilo
Likimo ironija – jos paskutinis skrydis su nedideliu, įprastai iki 14 keleivių talpinančiu lėktuvu, gal apsaugojus kažkokiai jėgai iš aukščiau, taip ir neįvyko.
Toji klientė turėjo būti devintame bei dešimtame XX amžiaus dešimtmetyje itin ryški Holivudo aktorė, televizijos laidų vedėja, viena iš retų asmenybių apdovanota visais keturiais pagrindiniais JAV apdovanojimais (Oskaru, Emmy, Grammy bei Tony).
„Whoopy turėjo skristi į laidotuves. Atvykome į oro uostą, tačiau lėktuvo apžiūros metu lakūnai pastebėjo, kad važiuoklės padangoje įstrigęs baltas, monetos dydžio akmenukas, – pasak E.Čepulytės, jie to nepastebėjo po paskutinio skrydžio. – Pakeisti ratą būtų užtrukę bent pusdienį, todėl brokeriai užsakantys skrydžius, greitai pakeitė kompaniją. Whoopy maloniai nustebino. Nors ir skubėjo į laidotuves, atšaukus šį skrydį nerodė jokio nepasitenkinimo. Net, kas su žvaigždėmis būna retai, necyptelėjo. Elgėsi kukliai ir maloniai.“
Laimė, lakūnai dažnai pasiduodantys skrydžių kompanijų bosams, atsisakė skristi. Elona žino, kad savininkai dažnai juos spaudžia, verčia rizikuoti, gundydami pinigais: metiniai tokiose kompanijose dirbančių gerų lakūnų arbatpinigiai siekia bent 70 tūkstančių dolerių.
„Tačiau mačiau, kai vienos audros metu, pasidavęs boso spaudimui, lėktuvas patyrė katastrofą. Mačiau skrendantį lėktuvą, iki kranto buvo likę keli kilometrai, galvojau, kad tik išprotėję gali skristi per tokią audrą, – prisiminė Elona. – Tuomet žuvo ir lakūnai, ir kompanijos bosas.“
Skrido su vyrišką gėjų komanda turinčiu E. Johnu
O paskutinis kaunietės skrydis buvo su seru Eltonu Johnu. Lietuvei, neseniai daug ašarų išliejusiai per filmą apie garsų britų dainininką „Rocketman“, labai pasisekė, nes neseniai ji buvo praradusi savo etatą. Juolab, Eltonas turi savo vyrišką įgulą, oro palydovus ir įprastai neprisileidžia moterų.
„Mano buvęs bosas – itin šykštus, tipiškas amerikietis kapitalistas. Prasidėjus etatų mažinimui, jis atleido beveik visas skrydžių palydoves ir sutvarkyti lėktuvą, pateikti maistą priverčia lakūnus, – pagalvojus apie šykštuolius multimilijonierius susiraukė Elona. – Jie spaudžia kiekvieną centą, pykdavo jei išleisdavau oficialiai mums skirtus 65 dolerius dienpinigių, už kuriuos nupirkdavau maisto ir lakūnams, todėl daugelis pilotų paliko jo kompaniją. Tiesa, mačiau ir itin šykščių lakūnų – milijonierių, kurie taupydami pinigus valgo konservuotą maistą iš skardinės.“
Puikiai dirbusią, jaunatvišką skrydžių palydovę E. Čepulytę Eltono komandai rekomendavo su ja skraidžiusi vyr. lakūnė, buvusi Niujorko policininkė, dabar vadovaujanti 20 pilotų grupei.
Prieš kelionę su E. Johnu kompanijos savininkas buvo neseniai nusipirkęs seną, šešis milijonus dolerių kainavusį lėktuvą „Falcon“, kuriame dar nebuvo indų, rankšluosčių, puodelių kavai. Nenorėdamas užsakyti šių daiktų iš maistą atgabenančios kompanijos, nes tai kainuotų kelis tūkstančius dolerių, jis paprašė nupirkti Elonos.
Tą pusdienį šefui ji siuntė renkamų indų, rankšluosčių nuotraukas, nes viskas privalėjo derėti kaip aukščiausio lygio viešbutyje.
„Išleidusi 500 dolerių, daiktus sukroviau į bagažinę ir per tris valandas nuvažiavau iki Naujojo Džersio“, – prieš susitikimą su per savo karjerą daugiau nei 250 milijonų diskų pardavusiu Didžiosios Britanijos deimantu lietuvė pasirengimui turėjo dvi valandas.
E. Johno apsaugos darbuotojas, išvakarėse skambinęs penkis kartus, atsiuntė maisto sąrašą, po to papildomai pareikalavo nupirkti lašišos.
Dainininkui ir kartu skridusiems trims vyrams buvo nupirkta maisto bei gėrimų už 2000 dolerių.
„Įprastai įžymybės reikalauja krūvas maisto, bet po to beveik nieko nesuvalgo“, – E. Čepulytė pastebėjo, kad taip įvyko ir šį kartą.
Kartu su E. Johnu keliavo apsaugos bosas, stilistas ir elegantiškas žilabarzdis dainininko sutuoktinis Davidas Furnishas.
Užsakytas maistas vėlavo, lėktuvo savininkas nervingai žvilgčiojo į laikrodį ir skambinėjo mobiliuoju telefonu, bet, laimė, Elona iš patirtis jau žinojo, kad visada reikia nusipirkti ir pačiai atsivežti užkandžių.
„Supjausčiau bananą, obuolį, kriaušę, pabėriau riešutų. Dainininkas įlipo į lėktuvą ir nustebęs dėbtelėjo, kad skrydžio palydovas – ne vyras, bet moteris. Tiesa, nieko pikto nepasakė, – vienas turtingiausių dainininkų įprastai renkasi ne tik savo stilistus, makiažo meistrus, bet ir skrydžių palydovus homoseksualus. – Skrydis truko vos pusvalandį, o kompanijos savininkas, įvertinęs darbą iškart pasiūlė skrydį į Puerto Riką su garsiu JAV televizijos žurnalistu. Ten buvo tik ką praūžęs uraganas, sugriovęs tūkstančius namų, nebuvo elektros, todėl skraidinome labdarai ir verslui skirtus generatorius.“
Garsenybių žmonos nenori blizginančių akutėmis jauniklių
Prieš grįždama į Lietuvą Elona gyveno pustrečios valandos kelio nuo Niujorko – Sag Harbore ir per tuos keliolika metų pakeitė tris vietas, o ilgiausiai gyveno Long Island, Southamptone.
Ar skrydžių palydovės darbo ji neteko dėl solidaus amžiaus? Ne. Pasak Elonos, penkių žvaigždučių lygio viešbučiams prilygstančiuose lėktuvuose dirbančios kaunietės amžius nėra neįprastas: turčius skraidinančių kompanijų savininkai pageidauja darbščių, kultūringų, save prisižiūrinčių, puikia nuotaika trykštančių, jaunatviškų, bet dažniausiai vyresnio amžiaus darbuotojų.
„Daugumos jų klientai – įžymybės ir milijardieriai, skrenda su šeimomis, žmonos beprotiškai pavydžios, todėl jaunos, mažiau patyrusios ir galinčios akytėmis blizginti palydovės joms neįtinka, – per 15 darbo metų, jei kartu skrisdavo šeima, Elona vyrams stengėsi nežiūrėti į akis. – Užtektų nepatenkintos žmonos pastabos ir tave gali atleisti.“
Lietuvę iš „Northeastern Aviation Corporation“ kompanijos atleido prasidėjus etatų mažinimui: šykštus multimilijonierius bosas įdarbino savo šeimos narius, giminaičius. Viena jauna darbuotoja sukandusi dantis valė tualetus, tvarkė lėktuvą ir darbe „aukodavo“ savaitgalius.
„Tačiau kartą norėjosi pramogauti apsimetė, kad vyksta į tėčio laidotuves. Tačiau socialiniuose tinkluose įkeltas linksmybių nuotraukas pastebėjo firmos sekretorė ir ją atleido“, – teigė E. Čepulytė.
Panašiame aukštyje ir panašiu greičiu, bet dažniau nei įprastiniai oro laineriai degalų turintys prisipildyti komerciniai lėktuvai „Challenger“, „Leartjet“, „Global“, „Legacy“, „Falcon“, „Hawker“, kuriais iš Niujorko po JAV ar įvairias pasaulio šalis skraidžiojo E. Čepulytė, įprastai, ne nauji, kainuoja nuo 27 iki 70 milijonų JAV dolerių.
Jie priklauso privatiems savininkams, kurie samdo kompanijas, ieškančias aukščiausio lygio profesionalios įgulos – pilotų ir skrydžių palydovių.
Valandos skrydis su 14 keleiviu talpinančiu privačiu lėktuvu, kuriuo neretai skrenda ir vienas keleivis, kaip pavyzdžiui, siaubo karaliumi tituluojamas rašytojas Stephenas Kingas, kainuoja 4-6 tūkstančius dolerių.
Penkias kalbas mokančiai Elonai su privačių lėktuvų klientais teko kalbėtis tik angliškai, rečiau – rusiškai. Tiesa, prieš sudarant kontraktą reikėjo išlaikyti sunkius egzaminus.
„Iš pradžių apžiūrinėjo nuo galvos iki kojų, ilgai bendravome, lankiau 2000 dolerių kainavusius skrydžių palydovių kursus“, – prieš keliolika metų kaunietei ypač įstrigo praktiniai egzaminai.
Mokėmės gesinti gaisrą, padėti evakuotis keleiviams, uždėti jiems saugos liemenes, deguonies kaukes, išlipti pro lėktuvo langą, užlipti ir įkelti keleivius į vandenyje plūduriuojantį plaustą, laikytis ant vandens.
„Lindau ir į vandenyje plūduriuojantį maišą, prisegta saugos diržais atsisėsdavau į baseine plūduriuojančią keleivio kėdę. Ją staiga apversdavo ir po vandeniu reikėjo išsilaisvinti, – moteris nusikvatojo. – Išlindau kaip žiurkė pro mažą plyšelį ir dar padėjau vienai vandens bijojusiai filipinietei.“
Netrukus ji pradėjo dirbti danguje: brazilišku lėktuvu „Embraer Legacy“ dažniausiai skrenda du pilotai, skrydžių palydovė ir turtingi keleiviai.
Pirmasis ir 15 metų nuolatiniu Elonos keleiviu buvo beveik visada vienas skrendantis rašytojas Stephenas Kingas.
Keliolika metų skrydžių su siaubo karaliumi
Siaubo karalius „Northeastern Aviation Corporation“ lėktuvais skraido jau daugiau nei 20 metų: jis draugauja su kompanijos bosu ir yra nelinkęs keisti lėktuvų, skrydžio palydovių bei žmonių, su kuriais bendrauja.
„Jis – pats geriausias, labai išmintingas žmogus, – tikino Elona, nors rašytoją jai reikėjo jaukintis bent metus. – Stephenas nepatiklus, stebi, neskuba vertinti. Buvau dar viena emigrantė iš Rytų Europos, nes mano kolegė buvo lenkė iš Krokuvos. Iš pradžių buvau žiopla, iš jaudulio padarydavau klaidelių, bet jis reaguodavo atlaidžiai, vertindavo supratingai ir stebėdavo.“
Dažniausiai su S. Kingu ne tik į JAV, bet ir į Europą skraidžiojusi E. Čepulytė matė, kaip oro uostuose tūkstančiai jo gerbėjų skanduodami rašytojo vardą lipdavo per tvorą, o po autografų dalijimo lėktuve jis negalėdavo net pajudinti rankos.
„Kartą jis buvo su šuneliu Molly, kuris, kaip ir rašytojas, baiminosi skrydžių. Jausdamas artėjantį skrydį automobilyje palindo po kėde, trise sunkiai jį ištraukėme, – Elona matė, kai jautrusis Stephenas išgyveno dėl įsibaiminusio šunelio. – Bet mano darbas iškrapštyti ir gyvūnėlius – kartą vieno garsaus milijonieriaus katė pasislėpė po lakūnų kėde. Privačiuose lėktuvuose, turtuoliai ir įžymybės nori matyti lakūnus, bendrauja su jais, todėl durys į jų kabiną paliekamos atviros.“
Beje, paskutinio skrydžio su S. Kingu metu, sužinojęs, kad lietuvė daugiau nedirbs, rašytojas padovanojo savo knygą su parašu, priminęs jai lapkričio 5-ąją, Guy Fawkes naktį Londone, kai jie leidosi lėktuvu D. Britanijos sostinėje.
„Stephenas draugiškai pasijuokė priminęs mano išgąstį, kai pagalvojau, jog dega Londonas. Buvau primiršusi, kad tą naktį britai švenčia – degina laužus, sprogdina petardas, šaudo fejerverkus ir mini 1605 metų įvykį, kai grupė katalikų nesėkmingai bandė susprogdinti Parlamentą“, – šyptelėjo Elona.
Antrąją straipsnio dalį skaitykite netrukus.