„Visada labai gera sugrįžti Lietuvon, bet šįkart sugrįžtu kaip nauja pilietė. Sena moteris, ale jauna pilietė“, – juokavo ji.
Ruta Lee gimė Kanadoje, o augo JAV, Kalifornijos valstijoje. Aktorė pasakojo, jog visą gyvenimą iš lietuvių tėvų girdėjo, kokia Lietuva graži. „Nuo mažens svajojau pamatyti šį gražų pasaulio kampelį. Matyt, tos lietuviškos šaknys labai stiprios, gilios ir jos apsipynė mano širdį bei sielą. Labai norėjau pamatyti tą Lietuvą, o tais laikais tai nebuvo labai gerai, reikėjo gauti Rusijos leidimą, o kai jį gavau – tai buvo stebuklas“, – prisimena R. Lee.
Aktorė norėjo rasti Sibire buvusią senelę. Atvykusi į Lietuvą R. Lee nustebo – to, ką pasakojo tėvai, ji nebematė.
„Sakau, kur dingo ta graži žalia Lietuva? Ką aš radau, tai buvo šalta, pilka, tamsi, liūdna, smirdanti nuo chloro, kuriuo viskas buvo padengta, Lietuva. Man taip širdį skaudėjo ją tokią rasti. Kaip sakau, buvau jauna, durna, drąsi ir reikėjo rasti savo močiutę. Man atrodė, kad vienintelis džiaugsmas Lietuvoje tada buvo bonkoj samagonkės. Tiesa, valdžia mus gražiai sutiko. Mes abejojome, kas mūsų laukia, tačiau jie labai nuoširdžiai mus priėmė. Galvojau, kodėl taip nutiko, nes daug kartų laidose kalbėjau, peikiau komunizmą ir kalbėjau apie Lietuvos išlaisvinimą. Klausinėjau, kur ta mano močiutė, jie sakė – rasit, tad žinojau, kad ji gyva. Radome ją Kaune, ligoninėje. Ji buvo paimta iš kažkokio kaimelio prie Klaipėdos ir atvežta į Kauną“, – pasakojo moteris.
R. Lee gavo leidimą sugrįžti po kelių mėnesių ir į Kaliforniją išsivežti savo senelę. Pirmą kartą viešint tam sutrukdė prasta senelės sveikata. Aktorė pasakojo, jog tik grįžusi į Holivudą suprato, kodėl Lietuvoje buvo taip svetingai sutikta.
„Prieš išvažiavimą mano agentas įspėjo, kad negaliu žinoti, kas gali nutikti, tad visi turi žinoti, ką darau ir kur esu. Taigi, turėjau susitikimą su vyriausiu korespondentu Holivudo žiniose, o mano interviu „nuėjo“ per visą pasaulį. Visiems buvo įdomu, kad jauna žvaigždutė iš Holivudo kalbėjo su N. Chruščiovu ir važiuoja savo senelės ieškoti. Viso pasaulio akys žiūrėjo, kas čia bus“, – prisiminė aktorė.
Po penkių mėnesių R. Lee grįžo į Lietuvą pasiimti senelės. Pasidomėjusi, ar ši nebijo pirmą kartą skristi lėktuvu – suprato iš kur paveldėjo šmaikštumą: „Ji sako: klausyk, lėktuvas eina viršun, tai arčiau prie dangaus, o Dievo aš nebijau. Lėktuve ji liepė man nieko neimti iš stiuardesių, nes neturi pinigų, nuraminau, kad viskas apmokėta ir galima imti, ką nori. Ji sako: visą gyvenimą apie konjaką girdėjau, bet niekada neragavau. Užsisakė stiklinaitę, maniau paragaus tik, o ji užsivertė ir išgėrė. Penkias tokias išgėrė, kol nuskridome į Londoną, kur mūsų laukė pasaulinė spauda. Ji visiems šypsojosi. Kitą dieną su pusryčiais gavome visus laikraščius ir žurnalus su mūsų veidais, ji išdėliojo visus ir ėmė rinktis. Sako: kur nėra šypsenos, tai gerai, o kur yra, tai matosi, kad aš be dantų, man nepatinka.“
Kiek surimtėjusi R. Lee teigė negalinti žodžiais išreikšti, kaip gerbia lietuvių patriotus: „Jie turėjo viziją ir žengė tą žingsnį, padėjo ranką, širdį ir gyvybę, kad išlaisvintų Lietuvą. Bravo. Kai mūsų gerbiamas Prezidentas V. Adamkus mane kvietė atsiimti medalio, aš nenorėjau sugrįžti į tą tamsią, biedną, liūdną vietą. Ačiū Dievui, jis mane pastūmė ir atvažiavau čia dar kartą. Oi, kaip stebėjausi, kaip per tokį trumpą laiką persimainė Lietuva. Dabar ji blizganti, skambanti, džiaugsminga. Kaip gera pamatyti, kad kiekvienais metais vis geryn. Prašau jūsų visų, jūs daug jaunesni nei aš, nepamirškite tų patriotų, mokykite savo vaikus, kad laisvė neateina lengvai, turi ją gerbti ir laikyti rankose bei prašyti Dievo, kad ji visada būtų.“
„Nenoriu, kad jūs galvotumėt, kad mano gyvenimas yra auksinis. Mes visos turime bėdų, ar su šeima, ar vaikais, pinigais, gal su sveikata ar panašiai. Bet vis tiek mes visos turime svajonių. Kai jų turime, nebijokim žengti tą pirmą žingsnį. Negalvokime, kas ką kalbės, nebijokime nieko. Žinau iš savo gyvenimo patirties, kad lengviau atsiprašyti už klaidą negu sėdėti ir laukti, kad kas nors pasakytų „gerai“, daugiausiai pasako „negalima“.
Pagalvokite apie tai, gyvenime svarbu du dalykai: ar tu sveikas, ar sergi. Jei sveikas – tau nėra, kuo rūpintis, jei sergi – svarbu du dalykai – arba pasveiksi, arba numirsi. Jei pasveiksi – tau nėra, kuo rūpintis, jei numirsi, tai arba keliausi į dangų, arba į peklą. Jei į dangų, tai tau nėra, kuo rūpintis, jei į peklą, tai būsi taip užimtas sveikindamas ten visus savo draugus, kad nebus laiko rūpintis“, – auditoriją kvatoti privertė R. Lee.
Aktorė teigė, jog ramybę jai suteikia Dievas ir neslėpė, kad dabar jos namuose – sunkūs laikai. „Mano gražus vyras ir geras žmogus prieš dvejas Kalėdas patyrė insultą. Jis neparalyžiuotas, bet jo galvoje viskas persimainė. Praėjusią savaitę jam ėmė blogėti, nė nežinojau, ar galėsiu atvykti Lietuvon, aš labai susijaudinusi. Šešiasdešimt metų dirbu labdaroje dėl proto sveikatos, o Dievas man čia krečia pokštą, kad su vyru taip nutiko.
Čia pat R. Lee papasakojo ir kaip susipažino su mylimu vyru. „Buvau pakviesta į moterų golfo turnyrą, sutikau, nes jie pažadėjo 10 tūkst. dolerių labdaros organizacijai. Tais laikais tai buvo pasiutiškai geri pinigai.
Nuvažiavau į Floridą, kur atlikau, ką reikėjo. Kitą rytą man reikėjo grįžtį atgal į Dalasą. Nesijaučiau gerai, kaip močiutė užsidėjau ant galvos skarą, nepasidažiusi su paltu ant rankos laukiu, kol mane įleis į lėktuvą. Pažiūriu į koridorių ir matau – labai gražūs „Gucci“ batai. Truputį aukščiau pažiūriu – kelnės su kantu. Toliau žiūriu – švarkas su auksinėmis sagomis, o iš veido – jis atrodo panašus į Clintą Eastwoodą.
Tai mano širdis tik „Hello“! Žiūriu, ateina jis ir... praeina. Sakau – velniai nematė. Atsisėdau lėktuve prie lango, mano visi daiktai padėti ant kitos sėdynės, po kėde stumiu rankinę, o ten – tie patys batai. Jis pažiūri į šalia manęs esančią vietą ir paklausia, ar ji užimta. Atsakius, kad ne, jis prisistato – Websteris Lowe. Atsakiau jam, kad mano vardas Ruta Lee ir mes turėtume būti susituokę, nes tada būsiu Ruta Lee Lowe ir galėsime atidaryti kinietišką restoraną. Dabar jis pyksta, kad vis dar neturime to restorano...“, – juokavo moteris.
Paklausta, iš kur ji semiasi tiek energijos, aktorė šmaikštavo: „Aš – lietuvė! Mano tėvelis buvo labai energingas, o mama turėjo daugiau proto. Manau, kad perėmiau jo charakterį.“
Paprašyta ką nors palinkėti Lietuvai, R. Lee ragino nepamiršti praeities ir prisiminti, kad laisvę reikia saugoti.