V. Skaisgirę virtuvėje sutiksime dažnai – jai tai viena svarbiausių namų vietų. „Savaitgaliais joje dažniausiai gaminu visos dienos valgius, o kasdien stengiuosi bent pamedituoti su vakarienės ruošimu. Kulinariją atradau paauglystėje, man buvo 16–17 metų, tuomet ir prasidėjo pirmieji mano kulinariniai eksperimentai“, – sako ji.
Pomėgis gaminti išaugo į didžiulę aistrą kulinarijai, kuri kartais skatina pasvajoti apie nuosavą verslą: „Galvoje kartais sukirba slapta svajonė apie savo pačios maitinimo įstaigą. Būna, po ilgos ir varginančios darbo dienos gaminu vakarienę ir užsisvajoju, kaip daug mieliau turėčiau savo jaukų restoranėlį ir kasdien juo rūpinčiausi.“
„Tačiau šią svajonę kaskart uždarau į stalčiuką ir palieku vėlesniems laikams – o kas čia žino, gal kada? Dabar dar reikia pasigrumti su šiandien dienos išsikeltais tikslais ir užmojais ne kulinarijos pasaulyje“, – šypsosi V. Skaisgirė ir pateikia penkis svarbiausius kulinarinius patarimus.
V. Skaisgirės virtuvės TOP 5:
Gaminti maistą reikia tik tada, kai to nori
„Skamba banaliai, bet be nuoširdžių pastangų ir meilės pagaminti skaniai yra labai sudėtinga ir tuo kaskart įsitikinu pati – jei tik kažkurį vakarą grįžtu po darbo pervargusi, suirzusi ir nenoriu nieko veikti, bet vis tiek prisiverčiu eiti į virtuvę, nieko iš to nesigauna – arba persūdau, arba sudeginu, arba kitaip suniokoju skaniu patiekalu galėjusį būti maisto produktų kratinį“, – sako V. Skaisgirė.
Ji tikina, kad maisto gaminimas – savotiška kūryba: „Nenoriu pagaminti bet ko, kas užkištų skrandį. Noriu, kad valgydami žmonės jaustų malonumą ir pasigėrėjimą, tad jei neturiu nuotaikos gaminimui, geriau tąkart šeimai nuperku maisto iš kokios nors maitinimo įstaigos ar paruošiu kažką labai paprasto, ko neįmanoma sugadinti.“
Maisto gamyba ir valgymas – kaip ritualas
Apie tokį savo požiūrį, teigia V. Skaisgirė, visada bando papasakoti ir gaminimo malonumo neatradusioms draugėms.
„Viena yra paskubomis sukrauti ingredientus į dubenį ir skubant kuo greičiau viską sujungti į visumą, o po to ir skubant priešais televizorių tą maistą sukimšti, visai kas kita – gaminti su muzika, atsipalaidavus, eksperimentuojant, neskubant, o po to džiaugtis vakarienės ritualu su tais, kuriems gaminama“, – sako ji.
V. Skaisgirės pomėgis – vakarienes ruošti artimiesiems: „Vakarienių kultas man labai artimas, mėgstu gaminti šeimos nariams, draugams, valgant ir ragaujant man smagu bendrauti, juoktis ir tiesiog būti čia ir dabar.“
Drąsūs eksperimentai virtuvėje pasiteisina su kaupu
„Žinau daug mėgstančių gaminti, kuriems maistą ruošti patinka ir pavyksta tik tiksliai pagal receptą, eksperimentuoti jie nedrįsta. Kadangi virtuvė man kaip kūrybinės dirbtuvės, tai joje aš nemėgstu rutinos“, – šypsosi laidų kūrėja.
Žinoma, yra patiekalų, kuriuos ji visada gamina pagal tą patį receptą, tačiau dažniausiai žaidžia su naujais skoniais, kvapais, prieskoniais, produktais. „Visiems rekomenduočiau bent kartais paeksperimentuoti, vis pamėginti išgauti naujų skonių, tai tikrai nuteikia labai gerai. Ypač, kai pavyksta“, – priduria V. Skaisgirė.
Maisto patiekimas – reikšminga ir svarbu
Kadangi tiek maisto gamyba, tiek jo valgymas V. Skaisgirei turi ritualinę prasmę, estetika jai taip pat svarbi: „Tikiu, ne man vienai valgyti daug skaniau, kai vaizdas lėkštėje toks, kad norisi fotografuoti ir dėti į Instragram‘ą. Būna, interneto platybėse praleidžiu ne vieną valandą ieškodama ne tik naujų receptų, bet ir maisto pateikimo formų, serviravimo idėjų.“
Patiekalai, kiek leidžia galimybės, – tik iš kokybiškų, šviežių produktų
Gimus sūnui Atui, maisto produktų kokybė prodiuserei tapo itin aktuali. „Augančio organizmo teršti nenatūraliais, nesveikais valgiais tikrai nesinori. Kai dar nebuvau mama, į maisto produktų kokybę žiūrėjau kiek atlaidžiau, tačiau dabar jau neįsivaizduoju savęs į pirkinių krepšelį dedančios bet ko, nors, žinoma, pasitaiko ir nusižengimų taisyklėms su bulvių traškučiais ar kitomis nuodėmėmis. Be to, patiekalų skonis visai kitoks, kai jie pagaminti iš gerų, maistingų, kokybiškų produktų“, – pataria V. Skaisgirė.