E. Cavell gimė 1865 m. gruodžio 4 d. Norfolko grafystėje Anglijos rytuose. Ji buvo vyriausia iš keturių šeimoje augusių vaikų. 1890–1895 m. moteris dirbo guvernante Briuselyje.
Slaugytojos pašaukimą E. Cavell pajuto sulaukusi 30-ies. Kaip tik tada susirgo jos tėvas – Reverendas Frederickas Cavellis.
Vadovaujama Florence Nightingale bičiulės Evos Luckes, E. Cavell iš pradžių dirbo keliose Londono ligoninėse, o vėliau, grįžusi į Briuselį, ėmė vadovauti vienoje iš miesto savivaldybių veikusiai naujai ligoninei „L’Ecole Belge d’Infirmieres Diplomees“, be kita ko, vykdžiusiai ir medicininio švietimo misiją. Kaip tik čia 1910 m. E. Cavell iniciatyva buvo pradėtas leisti slaugytojoms skirtas žurnalas „L’Infirmiere“.
1914 m. liepos 28 d., kai buvo paskelbtas karas, E. Cavell viešėjo pas Anglijoje gyvenusią našle tapusią motiną Louisą Sophią. Neilgai trukus moteris grįžo į Belgiją, tvirtai apsisprendusi padėti visoms karo aukoms, kad ir kokia būtų jų tautybė. Anglikonų tikėjimo įkvėpta ji pasiryžo bet kokiomis aplinkybėmis lengvinti žmonių kančias ir gelbėti gyvybes.
Kai ligoninė tapo pavaldi Raudonajam Kryžiui, E. Cavell ne tik slaugė, bet ir gydė sužeistuosius. Susipažinusi su pogrindyje veikusiais pasipriešinimo dalyviais, į neutralią poziciją užėmusius Nyderlandus ši medikė padėjo pabėgti maždaug 200 britų ir prancūzų karių, kuriems buvo parūpinti padirbti dokumentai.
1915 m. rugpjūčio 3 d. E. Cavell buvo suimta. Ją išdavė informatorius, vardu Gastonas Quienas. Moteriai teko dešimt savaičių prasėdėti Sen Žilio kalėjime. Paskutines 14 savo gyvenimo dienų E. Cavell praleido vienutėje.
Vadovaujantis Vokietijoje galiojusiu kariniu kodeksu, E. Cavell buvo apkaltinta išdavyste. Kadangi nemėgino išsiginti savo veiksmų, tribunolas pripažino ją kalta ir skyrė mirties bausmę sušaudant. Neatsižvelgus į malonės prašymus, 1915 m. spalio 12 d. Briuselio Scharbeko rajone buvo įvykdyta E. Cavell egzekucija. Britų vyriausybė neturėjo jokių galimybių kaip nors tam sutrukdyti.
„Patriotizmo nepakanka. Privalau niekam nejausti jokios neapykantos ar kartėlio“, – sakė E. Cavell savo mirties išvakarėse. Šie dvasininko Stirlingo Gahano, iš kurio rankų ji priėmė Šventąją Komuniją, perduoti žodžiai iškalti ant netoli Trafalgaro aikštės stovinčio E. Cavell paminklo.
E. Cavell palaikai buvo grąžinti į Didžiąją Britaniją ir po Vestminsterio abatijoje surengtų pamaldų palaidoti Noridžo katedroje. Vėliau britų propagandininkai mėgino pasinaudoti jos tragedija kaip akstinu, raginančiu jaunuolius jungtis prie kovos, dėl kurios E. Cavell teko paaukoti gyvybę.
Pernai buvo paminėtas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetis ir tai yra tinkama proga dar sykį prisiminti narsiosios E. Cavell žygdarbį bei pasiaukojimą.