Vilmantė Markevičienė ne tik verslininkė, „Gentle Day“ kūrėja, bet ir tituluota gražuolė. 1992-1994 m. „Mis Lietuva“ antroji vice mis, „Mis Kurortas“ ir „Mis Paradise International“ Tunise karūnos laimėtoja.
Ar tituluota gražuolė skaičiuoja bėgantį laiką kitaip nei kiekviena iš mūsų? Ką ji gali patarti moterims? Kaip joms išlikti gražioms, sveikoms ir energingoms?
– Kaip jaučiatės būdama dabartinio amžiaus? Ar pritariate posakiui „gimiau nei per anksti, nei per vėlai – gimiau pačiu laiku“?
– Visi laikmečiai turėjo savo iššūkių, turime jų ir mes. Galbūt ateityje gimti būtų geriau, nes tikriausiai jau bus išrasta metodų, kaip kokybiškai pailginti gyvenimo trukmę bent iki 150 metų. Bet kol kas neaišku, kaip vystysis dirbtinis intelektas, gal viską valdys robotai. Besivystant mokslui ir medicinai, žmonės taip greitai nebesensta – šiandien atrodome gerokai jauniau nei to paties amžiaus mūsų seneliai ir proseneliai.
– Jei šiandien rašytumėte laišką sau, kai buvote 16-os, ką ten parašytumėte?
– Paauglystę prisimenu kaip nuostabų periodą, pilną draugų, judesio, gerų santykių, smagių nuotykių tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Tad nieko negalėčiau patarti tai paauglei, nes ji buvo laiminga, o ką gali patarti laimingam žmogui?
Daug sunkesnis periodas atėjo baigus mokyklą. Turėjau staiga tapti savarankiška, nes tėvai išsikraustė gyventi į kaimą, o aš viena likau Panevėžyje. Buvo sunku nuspręsti, ką studijuoti.
Patiko organizuoti renginius, šokti ir vaidinti, bet pasirinkau praktišką verslo administravimo specialybę. Man ji buvo visai ne prie širdies, kiekvienas egzaminas keldavo didžiulį stresą. Tad sau 18-metei palinkėčiau nebijoti iššūkių ir būti ryžtingesnei, renkantis savo gyvenimo kelią.
– 10 dalykų, kuriuos, Jūsų nuomone, reikia padaryti iki 50 jubiliejaus?
– Pagimdyti vaikus (jeigu tik yra galimybė), išmokyti juos būti laimingais (nes tik tada pati būsi laiminga), sukurti gerus santykius su savo artimaisiais. Taip pat kasdien rūpintis savo sveikata, sportuoti, atrasti savo kelią, kuriame būtum laiminga, išmokti mylėti save, nieko nekaltinti.
Išlaikyti senus draugus – kad būtų su kuo švęsti jubiliejų (juokiasi). Ir dar patarčiau įsimylėti, bet tai galima padaryti bet kuriame amžiuje.
– Kaip moters savęs suvokimą ir identitetą šiandien keičia socialiniai tinklai? Kokiomis taisyklėmis juose vadovaujatės – kaip moteris ir kaip verslininkė?
– Smagu, kad socialiniai tinklai leidžia save išreikšti kitaip mąstantiems, kitaip atrodantiems žmonėms. Susikuria bendraminčių grupės, žmogus nesijaučia vienišas, todėl keičiasi ir savęs priėmimas, vertinimas.
Moters standartas nebėra 90-60-90, kaip buvo mano paauglystės laikais, kai grožio pasaulį valdė kokie 6 supermodeliai. Dabar mes matome įvairovę, nebėra standarto. Standartas yra mylėti save.
Visgi tai yra platformos, kur mes rodome pagražintą gyvenimą, ne viską rodome taip, kaip vyksta. Susidaro klaidingas paveikslas, kuriuo seka jaunos merginos ar moterys ir pradeda lyginti save, savo gyvenimą. Tai yra iliuzija.
Pati socialinius tinklus naudoju ne tik savo pramogai, bet ir verslui. Savo asmeninėje paskyroje mėgstu dalintis kelionių įspūdžiais, darbo užkulisiais. Pati seku įvairius verslo, marketingo, dizaino, mados, kelionių nuomonės formuotojus, konkurentus. Mėgstamiausi mano socialiniai tinklai yra „Instagram“ ir „TikTok“, kuriuos naudoju tiek pramogai, tiek motyvacijai, žinioms įgauti.
– Ką galėtumėte pavadinti savo gyvenimo varikliu?
– Šiuo metu mano gyvenimo variklis yra mudviejų su vyru verslo „Gentle Day“ kūrimas. Produktų, pakuočių, dizaino, nuotraukų, video kūrimas –per tai realizuoju save. Verslas verčia mane tobulėti, domėtis naujovėmis, mokytis naujų dalykų.
– Taigi, karjera kai Tau 50 – jau baigiasi ar tik prasideda?
Kaip priimsi savo amžių, taip ir bus. Mano požiūriu, 50 metų, tai panašu į 30. Kai daugelis tik pradeda suprasti, ko nori iš gyvenimo, kuriuo keliu jiems eiti.
Taip nutiko ir man. Kai buvau 30 metų, pakeičiau specialybę ir pradėjau verslą. Dabar jau galiu džiaugtis to verslo vaisiais ir daugiau skirti laiko sau, vyrui, kelionėms ir kūrybai.
Žinau ne vieną moterį, kuri būdama tokio amžiaus kardinaliai keičia savo gyvenimą. Staiga gyvenimas nebeatrodo toks ilgas, negali guostis, kad dar viskas prieš akis – tad jei iki šiol buvai nelaiminga, dėl to, ką darai ir kur esi, dabar pas laikas žengti žingsnį savo laimės link.
– Pasikalbėkime apie grožį. Kokias kosmetikos priemones naudojate? Koks Jūsų požiūris į estetinės chirurgijos procedūras?
– Svarbiausias mano grožio principas – kuo geriau drėkinti veido odą, išgerti bent du litrus vandens. Jei tik pradeda ryškėti mažos raukšlelės, iš karto skiriu daugiau dėmesio serumams, kaukėms ir kremams. Prieš kelis metus pradėjau naudoti kosmetikos priemones su retinoliu nakčiai. Dieninį kremą renkuosi su SPF 30, ypač vasarą. Didžiausią dėmesį odai skiriu vakare – man patinka atsigulus į lovą, kai nebereikia niekur skubėti, ramiai susitepti serumus ir kremus. Vyras, žinoma, juokiasi...
Be to, raukšlių prevencijai labai svarbu miegoti ant nugaros, ne ant šono, ar pilvo. Tą pati išbandžiau. Dar ir dabar sunku visą naktį išmiegoti ant nugaros, bet jei ryte atsikėlusi randu staiga atsiradusią raukšlę, tai tampa didžiausia motyvacija ieškoti kokybiškos pagalvės, kuri išlaiko galvą tiesiai.
Turiu dar vieną ritualą, kuris man padeda išvengti raukšlių ant kaktos. Nakčiai, bent du kartus per savaitę, užsitepu nulupamą kaukę tik ant kaktos ir miegu su ja. Galima tai daryti ir dieną, būnant namuose. Tokia kaukė neleidžia kaktai raukšlėtis. Bent kelis kartus per savaitę pasidarau veido masažą ir veido mankštą, nors norėčiau tai daryti kasdien.
Kol kas nesu išbandžiusi jokios estetinės chirurginės procedūros. Nesu dariusi ir botulino injekcijų. Nors jau matau amžiaus ženklus tiek veide, tiek ir ant kūno, tai manęs neliūdina.
– Kaip, laikui bėgant, keitėsi Jūsų mityba? Kaip apibūdintumėte savo virtuvę šiandien? Koks Jūsų požiūris į dietas?
– Kai buvau studentė ir pradėjau gyventi viena, mano racione beveik nebuvo mėsos, nes man tai buvo per brangu. Gamindavausi įvairius patiekalus iš ryžių, grikių, bulvių, makaronų, daržovių. Ir dabar labai mėgstu tokį maistą. Nors dabar mėsą valgau kone kasdien, tačiau jos gali ir nebūti. Labai mėgstu žuvį, jūros gėrybes, troškintas daržoves – svarbiausia visavertis maistas. Nors mano racionas labai nesikeitė, pastebėjau, kad išlaikyti pastovų svorį ir dar tokį koks jis buvo, nėra taip lengva.
Mano dietoje svarbiausia nevalgyti po 18 val., retai mėgautis saldumynais, taip pat neužkandžiauti ir nepersivalgyti. O mums, moterims, ir mūsų hormonams, labai svarbūs tiek sveiki riebalai, tiek baltymai, tiek angliavandeniai, tiek ir krakmolas (bulvės).
Beje, aš beveik niekada nesisveriu, nes skirtingos svarstyklės gali skirtingai rodyti svorį. Mano pagrindinis svorio matavimo matas yra centimetrai, kuriais matuoju savo liemenį ir klubus ir pagal tai sprendžiu, ar priaugau, ar numečiau svorio.
– Kokią vietą Jūsų dienotvarkėje užima sportas?
– Sportas, miegas ir maistas – trys itin svarbūs dalykai gerai savijautai ir geram savęs vertinimui. Didelę dalį gyvenimo mane lydėjo šokiai. Kažkada šokiai mane ir maitino. Taip pripratau nuolat sportuoti.
Tad dedu visas pastangas, kad galėčiau jaustis lanksti, stipri, kad galėčiau susilenkti lygiai tiek, kiek susilenkdavau būdama 24-erių. Kol kas energijos trūkumu nesiskundžiu, nes jos turiu lygiai tiek pat, kaip ir prieš 20 metų. Na, į klubus jau naktimis nevaikštau, kaip jaunystėje, ir miegas tapo labai svarbus.
Mano nuomone, moteris labai sendina laikysena, net ne raukšlės, tad stengiuosi kiek įmanoma palaikyti gerą laikyseną, tiesų stuburą. O tą padaryti padeda sportas.
Visgi tikrai būna dienų, kai leidžiu sau be graužaties ilsėtis, nusnūsti pietų. Jeigu organizmui to reikia, jo neprievartauju. Manau, tai yra labai svarbu, nes girdžiu daug istorijų, kai jauni žmonės perdega, išsenka nuo per didelio krūvio. Reikia mokėti save išgirsti ir leisti sau pailsėti.
– Kokius veiksmingus streso valdymo būdus galėtumėte patarti? Kiek Jums svarbi emocinė gerovė?
– Streso visada buvo ir bus. Daugiausiai jo patirdavau augindama vaikus, kai jie susirgdavo. Dabar streso pakanka kuriant savo verslą.
Emocinė gerovė man yra pagrindas: negaliu būti laiminga, jeigu emociškai jaučiuosi blogai. O laiminga man būti patinka. Esu pakankamai sąmoningas žmogus, sugebu blaiviai įvertinti situacijas. Vengiu negatyvių, pavydžių, piktų žmonių. Niekada nemeluoju, galiu pasakyti „ne“, jeigu sakymas „taip“ man sukelia kažkokių nepatogumų. Jeigu reikia galiu atvirai pareikšti savo nuomonę, nebandydama apsimesti ar veidmainiauti.
Nebandau niekam įtikti ir patikti, esu tokia, kokia esu, bet dažnai šypsausi. Kai kyla sunkios situacijos, stengiuosi nekurti scenarijų galvoje, o gyventi ta minute ir ta diena. Jeigu būna neaiškus nerimas, bandau įvardinti jo priežastis ir net užsirašyti, pasidalinti savo nerimu su dukra, sūnumi ar vyru. Kai įsivardiju, pasidaro lengviau, nes dažniausiai paaiškėja, kad situacija, dėl kurios nerimauju, nėra jau tokia baisi, išklausau artimųjų patarimų. Stresą mažina sportas ir šuo, pasivaikščiojimas gamtoje, muzikos klausymasis, susitikimas su drauge.
– Kaip patartumėte brandžiame amžiuje puoselėti santykius su vyru ir (dažniausiai) jau suaugusiais vaikais?
– Kartu su vyru jau esame 30 metų. Man pasisekė, nes aš suradau labai protingą vyrą ir partnerį, mes kartu kuriame verslą. Mus sieja ne tik santuoka, vaikai, bet ir bendri tikslai.
Visus iššūkius turime išgyventi kartu, o tai santykius stiprina. Kol buvome jauni, reikėjo prisiderinti vienam prie kito, bet ilgainiui radome kompromisus, pradėjome suprasti vienas kitą.
Prieš 4 metus atnaujinome savo santuoką, dar kartą užmovėme vienas kitam žiedus be jokių ceremonijų, tiesiog Šventosios pliaže, kartu su vaikais. Tai buvo labai romantiška, pakurstė aistrą ir jausmus iš naujo, jautėmės kaip būdami 20-ties. Manau, tokios akimirkos taip pat sustiprina jausmus.
Nesu iš tų mamų, kurios išgyvena ištuštėjusio lizdo sindromą. Vaikus, Eivę ir Ivą, myliu be galo, bet suprantu, kad jie jau turi kurtis savo gyvenimą be manęs. Jie nuostabūs žmonės, renkasi savo antrąsias puses, o man svarbiausia, kad jie būtų sveiki ir laimingi. Tada ir aš galiu būti laiminga.
Be to, stengiamės vaikus įtraukti į verslą, tam, kad mus sietų bendri dalykai, dėl kurių mes turime dažnai bendrauti, tartis. Man svarbiausia išlaikyti ryšį su jais, žinoti, kas vyksta jų gyvenime. Labai gera, kai jie dabar, būdami suaugę, atvyksta pas mus, visi ruošiame vakarienę, kartu žiūrime filmą. Tas laikas, praleistas kartu, dabar yra toks laisvas ir labai geras.
– Jei galėtumėte pakviesti vakarienės tris Jus įkvepiančius žmones (iš viso pasaulio) – kas tai būtų?
– San Guru, nes jis be galo išmintingas, dažnai jo paklausau „YouTube“. Jį atradau per pandemiją, kai buvo sunkus periodas, jis man suteikė tokią ramybę ir paguodą.
Michelle Obama, nes žaviuosi jos elegancija, protu. Jos projektu mergaičių išsilavinimui remti bei įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis.
Edita Mildažytė – ji man atrodo labai stipri, savimi pasitikinti moteris. Nuoširdi, nevyniojanti nieko į vatą, atvira. Man patinka bendrauti su tokiais žmonėmis.
– Kokie daiktai visada yra Jūsų rankinėje?
– Nemėgstu didelių rankinių, visada renkuosi kuo mažesnę, tad mano rankinėje nerasite visos kosmetikos, ar papildomų pėdkelnių. Joje visada bus telefonas, šiek tiek grynųjų (arbatpinigiams), banko kortelė (nors ją dažnai atstoja telefonas), lūpų blizgis, maža tūtelė rankų kremo, drėgnos servetėlės, maža dildė, įklotas (dėl viso pikto) ir pleistras (jeigu keliauju ir daug vaikštau).
– Ką patartumėte kitoms moterims, artėjančiomis prie 50?
– Kiekviena šį amžiaus tarpsnį išgyvename skirtingai. Tą patį pasakyčiau ir apie 40 metų, tai irgi savotiškas lūžis, kai peržengiama tam tikra riba.
Ar kažkas staiga pasikeičia, kai tu peržengi 50? Ne. Viskas priklauso nuo požiūrio, kaip tu priimsi tuos metus: ar tai tik tam tikras skaičius, ar vis tik kažkokie ženklūs fiziniai ir psichologiniai pokyčiai.
Aš žiūriu į perspektyvą – kas manęs dar laukia. Kiek daug aš dar sutiksiu, išmoksiu ir sukursiu šiame gyvenime. Nejaučiu tų metų, man vis dar 34. Manau, tam labai didelę įtaką turi tai, ką tu darai kasdieniame gyvenime. Sportuoji, esi aktyvi, vaikštai, domiesi, mokaisi, dirbi patinkantį darbą. Reikia išlikti lygiai tokiai pat aktyviai, kaip ir būnant 30-ties, ir nemažinti tempo, kad išliktum jauna.