Jau pokalbio pradžioje E. Jakilaitis pripažino, kad Lietuvoje turime daugybę problemų, susijusių su moterų teisėmis, tačiau juokavo, kad didžiąją žurnalisto karjeros dalį jam vis dėlto vadovavo moterys. Nepaisant to, E. Jakilaitis sutiko, kad moterims visgi dėl to paties tikslo vis dar reikia stengtis daugiau nei vyrams.
„Aš visada sakau, kad jei sutinki vienodo amžiaus vyrą ir moterį, užimančius maždaug tokias pačias karjeros pozicijas, ir moteris turi vieną, du, tris ar net keturis vaikus – tai ji mažiausiai du kartus talentingesnė už tą vyrą. Pirmiausia taip yra dėl mūsų socialinės apsaugos sistemos, kur yra tas laikas vaikams auginti, kurį kažkas vadina atostogomis, moteris jau vien dėl to būna iškritusi iš karjeros tiek kartų, kiek gimsta vaikų. Čia, aišku, turbūt irgi spręstinas dalykas, ką ši valstybė ir jos politikai turėtų daryti. Manau, kad moterims karjerą daryti žymiai sunkiau ypač toms, kurios turi vaikų, jau nekalbu apie vienišas motinas, nes čia jau heroizmas – turint daug vaikų daryti sėkmingą karjerą. Manau, kad tokių vyriškų pavyzdžių mūsų visuomenėje beveik nėra“, – sakė E. Jakilaitis.
Tuo tarpu P. Gruodis teigė neišskiriantis stiprių vyrų ar stiprių moterų: „Kalbant apie lyderystę, turime kalbėti apie stiprius žmones, neišskirčiau vyrų ar moterų. Mano asmeninė patirtis rodo, kad mano šeimoje, kurioje aš augau, buvo tikrai stiprios moterys. Stiprios moterys, kurios turi tvirtas vertybes, kuriomis vadovaujasi ir nuo kurių nenukrypsta. Vertybės yra pirmas dalykas su kuo aš asocijuoju stiprumą ir lyderystę. Tai padeda ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime.“
P. Gruodis pritarė, jog moterims išties dėl tų pačių dalykų tenka stengtis labiau, o taip yra dėl mus supančių stereotipų, kurie yra barjeras moterims turėti vienodas galimybes.
Anot A. Tereškino, stereotipai po truputį silpsta, tačiau moterys vis dar siejamos su šeima bei vaikų auginimu, tai – tarsi moters prievolė. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių mano, kad šeimos pareigomis turėtų rūpintis tiek vyras, tiek moteris ir abiems turėtų rūpėti karjera, tačiau sociologo teigimu, moterys vis dar susiduria su įsišaknijusiu stereotipu, jog be šeimos ir vaikų moteris tarsi yra nepilna.
Stipriai moteriai – stiprus vyras?
Paklaustas, kaip iš tiesų atrodo gyvenimas tarp dviejų stiprių asmenybių, P. Gruodis teigė, kad penkių vaikų „projektas“ nebūtų įmanomas be labai rimtos lygiavertės dviejų žmonių partnerystės.
„Žinoma, reikėtų padėkoti ir visai palaikymo komandai – močiutėms, auklei. Be jų pagalbos gyvenimą derinti būtų be galo sunku. Mano patirtis rodo, kad turi būti didelis komandinis jausmas. Mes šeimoje stengiamės neskirstyti užduočių, darome tai tiesiog susitarimo būdu ar pagal nutylėjimą. Derinti ir viską spėti būtų sudėtinga, dėl to mes sugalvojome tokį dalyką kaip savo kalendorių dalijimasis“, – sakė P. Gruodis.
Tuo tarpu E. Jakilaitis juokavo, kad kalendoriumi su žmona nesidalytų, nes galėtų paaiškėti, kad jis nieko neveikia: „Gali stengtis šeimoje dalintis kažkokiais dalykais, bet ką aš galiu padaryti, jei vaikai sako, kad mano blynai neskanūs, arba aš kepdamas juos apsikiaulinu virtuvėje. Aišku, aš juokauju, kažkiek tų dalykų darau, bet jie ne visada gerai pavyksta. O jei kalbant rimčiau, niekada negali žinoti ar kažkoks receptas yra teisingas ar ne, kol nenuėjai viso kelio. Gyvenimas yra tam tikra kelionė, jei dabar viskas gerai, tai niekada nežinai, kaip bus kelionės viduryje ar pabaigoje. Dalintis receptais būtų kvaila, nes nežinia, ar jie sėkmingi ir gal jie sėkmingi tik tau. Gal tie žmonės tik atsitiktinai dera kartu, o ne dėl to, kad priima teisingus sprendimus? Receptą, kaip gyventi su veiklia ir užimta moterimi, vargu ar kas nors galėtų duoti. Čia tiesiog yra tam tikras pagarbos santykis, supratimas, kad tie žmonės dviese keliauja kelionę, o vaikai užauga. Gyvenimo kelionė iš esmės skirta dviems žmonėms.“
Čia, anot A. Tereškino, svarbu, kad „keliaujantys“ turėtų susitarti dėl bendrų taisyklių dar pradėdami keliauti, nes dažnai paaiškėja, kad tų taisyklių nėra, tad 50 procentų porų Lietuvoje išsiskiria.
Kas lemia gebėjimą turėti lygiaverčius santykius?
Anot sociologo, tyrimai rodo, kad Lietuvoje moterys vis dar bent valandą ilgiau nei vyrai praleidžia dirbdamos buities darbus. Atsiranda ir parazituojančių vyrų, kurie naudojasi stipriomis moterimis.
„Manau parazituojantis vyriškumas atsiranda, kai stiprios moterys daug pasiekia gyvenime ir tiesiog leidžia vyrams tinginiauti, norėdamos juos paguosti. Jos tai daro iš gailesčio ir iš baimės, kad jo vyriška savijauta nukentės ar jau nukentėjo dėl jos sėkmės. Manau, kad trūksta vyrų, kurie gali atlaikyti lygiateisius santykius. Kita vertus, poros santykiai yra varžybų dėl galios ar valdžios santykiai. Vienas ar kitas gali norėti turėti daugiau valdžios“, – sakė A. Tereškinas.
P. Gruodžio manymu, gebėjimas turėti lygiaverčius santykius formuojamas dar vaikystėje – tėvų pavyzdžiu: „Mano giliu įsitikinimu, tam tikri esminiai dalykai ateina nuo mažų dienų ir priklauso nuo to, kokioje šeimoje augai. Kalbant apie profesiją, aš mačiau stiprų tėtį ir stiprią mamą. Man nekildavo klausimų, kuri profesija svarbesnė ar geresnė. Taigi, man, ieškant antros pusės, tai natūraliai buvo savaime suprantama. Manau, kad tai pasąmoninis lygmuo, kai ieškodamas savo partnerio tu orientuojiesi pagal tai, kokioje aplinkoje augai, kas tau buvo normalu.“
Jam pritarė ir E. Jakilaitis, vyras prisiminė vaikystėje koridoriuje užtikęs besibučiuojančius tėvus: „Esu matęs tokių vaizdų ir man jie liko visą gyvenimą, – auditoriją prajuokino jis. – Su žmona esame sutarę, kad niekada nesibarsime vaikams matant. Manau, kad vienas esminių dalykų yra iš šeimos išsinešti teigiamas patirtis.“
Kodėl gera gyventi su stipria moterimi?
„Tiems vyrams, kurie gyvena su stipria moterimi – tikrai pasisekė. Jie laimingi ir gali daug ko išmokti“, – sakė A. Tereškinas.
P. Gruodžio manymu, tokius santykius stiprina komandos jausmas ir partnerystė, galvojant apie antrąją pusę. „Manau, kad atsakymas yra tame, kad mes negalvojame tik apie savo asmeninę karjerą, o galvojame vienas apie kitą. Aš patariu žmonai ir profesiniais klausimais, ir gaunu lygiai tą patį atgal. Tai yra abipusė pagarba ir komandinis jausmas, tikra sąjunga, leidžianti siekti tikrai didelių tikslų, kol kas tai puikiai sekasi. Aišku kelionė nesibaigia, puikiai suprantu, kad gyvenimas kupinas iššūkių ir nieks nežino, kaip bus rytoj. Bet aš manau, kad toks požiūris tikrai be galo padeda santykiams.“
Tuo tarpu E. Jakilaitis prisiminė bičiulio Haroldo Mackevičiaus frazę: „Klausyk, Edma, tu įsivaizduoji, kur mes būtume, jeigu ne mūsų žmonos? Kas iš mūsų būtų buvę?
O jei rimtai, tai gyvenimas su konkrečiu, organizuotu ir laiko veltui nešvaistančiu partneriu tave patį po truputį daro tokiu ir gali būti, kad kada nors ir aš pats toks tapsiu.“