Nuoširdžiai, norėčiau susirasti tą pirmąjį ištarusį tokią frazę ir pažiūrėti jam į akis: „Ar tikrai?“ Gali būti, kad jo nebėra tarp gyvų, o gal tiesiog demonstruoju savo nežinojimą ir tuoj komentaruose paaiškės, kad ši citata paimta iš kokio Paulo Coelho ar Biblijos. Tik nuo to ji nepasidarys mažiau absurdiška.
Didžiosios metų šventės mus užpuola dovanų karštine. Jas dovanojame beveik visiems – nuo burtais ištraukto kolegos, su kuriuo darbe net nesisveikiname, iki artimiausių, kuriems dovanas apgalvojame ir išieškome dar rudenį. Tuo pačiu į mūsų „perku kas papuola“ pradeda taikytis ir malonumo pardavėjai.
Taip, nuoširdžiai tikiu, kad aukoti, dovanoti ir padėti – malonumas. Manau, jei patiems nė trupučio nesušiltų širdis įdėjus porą eurų močiutei į ranką, jos taip ir prasėdėtų per dieną nesurinkusios nė cento. Taip jau mes sutverti – savanaudžiai malonumų ieškantys padarai. Ir tame – visai nieko blogo! Reikia tik džiaugtis, kad malonumą randame tokiuose gražiuose dalykuose ir nuosavas pasitenkinimas ateina per tokią win-win (laimint abiems pusėms, - DELFI) situaciją.
Problema atsiranda ten, kur suskuba žmonės, paskutinį kartą kažką gero kitiems padarę prieš penkerius metus, kai bosas vietoje kalėdinių premijų išdalino vokelius su užrašais „Jūsų vardu paaukota...“ Tai tie patys žmonės, kurių komentarus matysite prie bet kurio gerumo liudijimo. Žinomas žmogus nuvežė į prieglaudą maisto, politikas apsilankė vaikų namuose, atlikėja nusifotografavo su vaikais ligoninėje – jie bus visur.
„Jei tikrai gerą darytų, tai ne tik per Kalėdas – per Kalėdas visi daro“
„O tai didelis gerumas – jei rinkimai neartėtų, nė piršto nepajudintų“
„O tai kodėl apie juos rašot? Aš va irgi vakar aukojau, apie mane niekas nerašo“
Ir gražiausias, teisingiausias, neįmanomas nuginčyti:
„Gerus darbus šiaip tai reikia daryti tyliai. Čia visiška reklama“
Gerus darbus reikia daryti taip garsiai, kaip leidžia rėkti nuosavi plaučiai. Užsiklijuokime lipdukus ant automobilių, geotag’inkimės paramos organizacijose, socialiniuose tinkluose, printscreen’inkim savo sąskaitų išrašus ir drąsiai demonstruokime – aš geresnis už tave. Ne ta prasme, kad kokybiškesnis ir labiau pavykęs, bet tikrai – geresnis gerumu.
Jei esate žinomas žmogus, įrašams apie gerus darbus dar užsipirkite reklamos, parašykite kiekvienam pažįstamam žurnalistui ir paprašykite pagalbos nušviečiant šitą įvykį Lietuvos žmonėms. Parodykite kiekvienam, koks jūs – geras, kad iš jūsų verta imti pavyzdį ir visi turėtų norėti būti kaip jūs. Tapkite įkvėpimu ir nelaukite, kol tai atsitiks netyčia – patys pasirūpinkite, kad norintys žavėtis apie jus sužinotų.
Kuklumas, skirtingai nei kai kurios močiutės norėtų įteigti, jokia ne dorybė. Kuklumas yra mums vis dar į kraują įaugusi baimė išsišokti, išsiskirti, pasirodyti kitokiems nei visi. Kad ir ką sakytų mano kartos žmonės, net nemačiusius sovietmečio – jis palietė. Per mūsų tėvus, senelius, per kiemo draugus ir bendrą visuomenės nuotaiką. Būti pastebėtam, tapti pavyzdžiu ar paprasčiausiai neslėpti savo sėkmės – vis dar tolygu užsidėti ant nugaros raudoną taikinį.
O būti geru ir daryti gerus darbus – sėkmingo žmogaus ženklas. Be sąmoningumo, nuoširdaus darbo ir lašelio sėkmės nei norėsi dalytis, nei turėsi kuo dalintis. Visai nesvarbu, ar dovanojame daiktus, pinigus ar savo laiką. „Demonstruotis“, kad turime tiek daug, kad galime dalytis – vis dar sudėtinga. Gal truputį bijome, kad kažkas tą perteklių atims, o gal nejauku, kad apkaltins puikuojantis, bet kas kitas, jei ne žmonės, patys darantys gera, apie tai papasakos pasauliui?
Galima prisiminti amžinąjį klausimą apie miške, niekam nematant, niekam negirdint nuvirtusį medį. Ar jis iš tiesų sukėlė garsą? Manau, kad ne. Jei atvirai, manau, net nekrito. Norėdami pakeisti daugiau nei tie penki pervesti eurai, privalome dalintis. Papasakokite draugui, kokiai organizacijai labiausiai reikia pagalbos. Pamokinkite pažįstamą užpildyti tą nelemtą 2% prašymą. Padarykite gyvą transliaciją iš gyvūnėlių prieglaudos ir pažymėkite kolegą, kuris kaip tyčią ieškosi šuns.
Padėkite aplinkiniams padėti tam, kam reikia. Parodykite, kaip tai lengva, parodykite, kad verta užsigeisti to smagumo, kuris kyla dalijantis. Pagirkite besidalijančius ir priverskite pavydėti to nedarančius, nes garsas apie gerus darbus gali sklisti tik tada, kai tą krentantį medį nufilmuosite, įkelsite ir parodysite draugams. Taip jūsų trys eurai virs trisdešimčia kitų. Tokia gerų darbų piramidinė schema.