Galvojate, kad platoniška draugystė tarp vyro ir moters negalima? Esu tam, kad tai paneigčiau, ir su manimi sutiks visi mano draugai ir pažįstami vyrai.
Jie pas mane ateina nunarinę galvas, guodžiasi apie namuose keliamas isterijas, o jaunesni dar ir konsultuojasi temomis apie seksą. Aš esu jūsų vyro patikėtinė, kuri išlaiko visas jūsų namų paslaptis. Esu ta stebuklinga patarėja, kuri jūsų miegamojo patirtį ką tik pavertė geresne.
Iš esmės laikau save netipiška moterimi – man yra įdomesni darbiniai, karjeros klausimai, o ne rankinukai ir lūpdažių medžioklės parduotuvėj (tačiau neteigiu, kad tai manęs visiškai nedomina). Esu labai konkreti, aštri, brutaliai tiesmuka ir labai stipriai orientuota į tikslą, todėl su vyrais sutariu nuostabiai gerai. Sutampa, taip sakant, mūsų auros ir poreikiai. Turėdama visą šių puikių savybių rinkinį, aš vis dar gebu išlaikyti savo moteriškumą.
Visi svarbiausi ir didžiausią įtaką man darę žmonės buvo ir yra vyrai: vaikystėje mano tėvas ir brolis, o vėliau gyvenime mane brandino ir mokė mano buvę bosai, mentoriai ir koučeriai, autoritetai ir guru, ir visi jie buvo vyrai. Daug metų savo karjeros praleidau dirbdama tik su vyriška auditorija ir dėl to jaučiu, kad išmokau apie šią giminę nemažai niuansų.
Su draugais vyrais kalbame apie jiems ir man rūpimas temas, dalijamės gyvenimiškais reikalais ir praktiniais aspektais, o kartais tiesiog būnam ir nieko nedarom. Jie pas mane ateina ir klausia kartais labai asmeniškų, intymių dalykų, o tą daro, nes pasitiki ir nori išgirsti mano moterišką nuomonę, nes kokia Margaret Thatcher aš bebūčiau, vis dar esu moteris ir jiems suteikiu reikalingą atsakymo kampą ir požiūrį per savo moterišką prizmę. Ko tie vyrai manęs klausia? Kartais ateina nukabinę nosis pasiguosti apie tai, kaip jiems namuose nėra ramybės ir poilsio, ir kaip jie jaučiasi visiškai nuvaryti nuo kojų, vežantys visą krūvį, o žmonai/draugei vis negerai ir negerai ir nesijaučia vertinami. Kartais dalijasi kažkokiais darbiniais rūpesčiais, įtampomis ir situacijomis. Neretai (bet čia jaunesni viengungiai draugeliai) nori su manim pasitarti sekso reikalais, nes yra didelė dalis moterų, kurios apie seksą gėdijasi, bijo kalbėti.
Jeigu galvojate, kad mano draugų vyrų žmonos man po to skambina ir atskaitinėja moralus, ko čia su svetimais vyrais bendrauju, klystate: viena kategorija žmonų apie mano egzistavimą net nežino, o kita kategorija moterų tą mano santykį su jų vyrais laimina, sėdi šalia ir stebi mūsų dinamišką interakciją, iš lėto gurkšnodamos kavą. Yra atsitikę taip, kad vyrų dėka gavau ir moterį draugę/pažįstamą, bet čia išskirtiniai, vienetiniai atvejai.
Ar su vyrais kartais paflirtuojam? Vienareikšmiškai taip, ir kartais gana sodriai, bet dažnai abu žinome, kad šitos linijos mes niekada nekirsime, nes, visų pirma, aš turiu svarbų ir tvirtą įsipareigojimą prieš save pačią neperžengti ribos. Visų antra, nenoriu griauti gražios draugystės, kuri visgi šiaip sau ant gatvės nesimėto ir reikėjo laiko ją puoselėti. O su viengungiais viskas dar linksmiau, jie yra mano draugeliai, patarėjai ir gyvenimo šviesintojai.
Bet negi aš vienintelė tokia, kuri randa bendrą kalbą tik su vyrais? Pasiteiravau psichologės Radvilės Gurskytės, kodėl vienoms moterims yra lengviau rasti kalbą su vyrais, o kitoms – su moterimis. „Draugų pasirinkimas priklauso nuo to, kokius poreikius draugystėje moteris nori patenkinti: emocinio palaikymo, pagalbos, priklausymo, savirealizacijos per bendrą veiklą ar dalijimąsi idėjomis. Draugas kartais gali būti reikalingas kaip partneris pramogoms, arba karjeros patarėjas, ir šiuo atveju bus ne tiek svarbu, ar tai vyras, ar moteris, o būtent kaip asmuo gali atliepti tai, ko mums reikia. Žodžiu, svarbi ne pati lytis, o lyties vaidmuo, kuriam mes linkę klijuoti tam tikras savybes. Jeigu „moteriškoms“ savybėms labiau priskirsime artumo, emocinio palaikymo, bendrystės kūrimo gebėjimus, greičiausiai lengviau rasime bendrą kalbą su drauge moterimi“, – teigė psichologė.
O kaip dažnai platoniški santykiai perauga į jausmus? „Tai priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. Kartais vieniši vyrai ar moterys į tokią draugystę iš karto keliauja su mintimi, kad tai gali būti slenkstis į romantinius santykius. Draugystėje tarp skirtingos lyties asmenų labai dažnai vienai ar kitai pusei kyla romantiniai jausmai ir fizinė trauka, tačiau tai nebūtinai įvyksta abejoms pusėms vienu metu. Jei jausmai sutampa, santykiai gali išaugti į romantišką draugystę, jei viena iš pusių neatsako tuo pačiu – santykiai išgyvena krizę, išbandymą, dėl ko arba nutrūksta, arba pereina į kitą lygmenį“, – sakė specialistė.
Aš tokių lūkesčių niekada nepuoselėjau, kad ir kaip žavėčiausi savo draugais vyrais. O priežasčių jais žavėtis – apstu. Visų pirma, mano manymu, jie yra nuoširdūs, tiesmuki ir neskęsta savo amžinose manipuliacijose. Pažadėjo – padarys. Negali – taip ir pasakys, kad dabar negali arba nenori. Vyrai nesidangsto pastoviais pasiteisinimais.
Žaviuosi vyrais dėl jų konkretumo, ryžtingumo, drąsos veikti, intelekto, proto, gudrumo, savigarbos. Seksualiausia ir šarmingiausia vyrų savybė yra ta, kad jie turi tą stogą raunantį protą ir charizmą, ir dažnai nėra linkę aplinkai apie tai rėkti. Saikingi ir susivaldę, susiturėję. Vyriški. Sutelkti. Nesidraskantys. Ramūs. Lojalūs. Tylūs. Kalba tik tada, kai reikia.
Jeigu įvyksta kažkokia kritinė padėtis, vyrai greitai ir sumaniai suvaldys prasidėjusią isteriją, net ir neturėdami psichologinių žinių, arba turėdami tik jų bazę. Suvaldys greitai ir sumaniai, ir nesvarbu, kad suvaldę galimai nualps, pamatę kraują, bet krizę bus suvaldę.
Žaviuosi vyrais dėl jų ryžtingumo, drąsos, tikslų siekimo. Manau, kad vyrai yra sveikai ir saikingai egocentriški, ir jiems tai padeda pasiekti savo, kol kai kurios moterys sėdi prie savo verpimo ratelių ir aprauda savo nepavykusią moterišką dalią. Jaučiu vyrams prielankumą, dėkingumą, susižavėjimą ir pagarbą. Tik primenu, kad taip, esu sveikai skandinaviškai feministiška.
Pabaigai – viva vyrai, ir ačiū, kad egzistuojate, meilės jūs mano.