Taigi, pačiame žodyje nesama jokio piktumo ir tik mes patys – mūsų vidiniai demonai – nusprendė jo bijoti. Pilna storų ir labai gražių žmonių. Kaip pilna lieknų ir visai nesimpatiškų. Nors lieknų gražių irgi per akis. Arba protingų – protingi juk būna ir stori, ir liekni. Akivaizdu, įrodžiau, jog storumas nereiškia nieko kito, kaip tik žmogaus kūno apimtis, be jokio pridėtinio atspalvio. Jei tokių paaiškinimų neužteko, vadinasi, tiesiog labai norėjote su manimi nesutikti ir teisybė čia niekuo dėta.
„Bando įteigti, kad storumas gerai“ – taip arba panašiai taip pat komentuojama. Žodžiu, visaip bandoma įteigti, jog storas žmogus ant viršelio skleidžia netinkamą, toksišką žinutę ir ragina visus nutukti. Susirenka toks feisbuko daktarų konsiliumas ir nusprendžia, kad tai – žalinga.
O štai kai aš buvau ant viršelio, man kad esu nesveika nerašė. Nepaisant to, jog esu nepataisoma trumparegė, akla kaip kurmis. O kur dar skydliaukės problemos. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Diagnozuota nemiga. Ir nė vieno komentaro apie mano sveikatą. Visaip vadino, tik prie ligos istorijos neprisilietė, nes juk jei nestora, vadinasi – sveika.
Visiems taip – ir kvailas, ir žvaigždė užgesusi, ir „kas jis per vienas“, ir negražus. Bet jei lieknas ar vidutinio dydžio formų, tai sveikas. Na ir kas, kad kai kurie nesveikumai gali būti matomi plika akimi ar bent jau įskaitomi tekste. Ar akiniuotas žmogus nereklamuoja aklumo? O diabetikas su cukraus matuokliu ar nereklamuoja cukrinio diabeto? Ar kreivanosis nėra nupirktas knarkimo gydymo priemonių mafijos? O nesaikingai plastinių operacijų prisidaręs žmogus ar nereklamuoja psichikos sutrikimų? Labai įdegę – odos vėžio? Spuoguoti – aknės? Pleiskanoti – dermatito? Žmonės interviu pasakoja ir apie toksiškus santykius, ir apie savo aplaidumą, ir apie laukinius vakarėlius, ir apie nesirūpinimą savo kūnu ir siela – kodėl jiems niekas nesako, kad jie reklamuoja visą šitą peklą? Kodėl vieninteliai kažką reklamuojantys yra storuliai? Na, gerai, ne vieninteliai – dar homoseksualai kiekvienu įkvėptu oro gurkšniu reklamuoja homoseksualumą ir nori visus paversti gėjais, bet tai ir viskas.
Visuomenę kažkaip neadekvačiai užknisa tiesiog stovintis ir besišypsantis storas žmogus, kuris gali apsirengti šį tą daugiau nei bulvių maišą. Ko čia šypsosi? Ko čia stovi? Ko čia taip apsirengęs? Ko čia laimingas? Gerai – nutukimas pats iš savęs nėra sveikatos šaltinis. Bet kaip visuomenė sugeba pamatuoti, kad tas besišypsantis storulis yra nesveikesnis nei, pavyzdžiui, jie patys?
Lietuvoje žmonės valstybės kompensuojamais prevenciniais tyrimais pasinaudoja apverktinai mažomis apimtimis. Nepaisant to, kad širdies ir kraujagyslių ligos, įvairiausi vėžiai ir psichiniai susirgimai sudaro solidų visų mirčių priežasčių procentą, visuomenė užsispyrusiai nesitikrina net tada, kai tyrimai kas tam tikrą laiko tarpą – visiškai nemokami. Ir ta pati visuomenė bado storą žmogų kaip nesveiką. Argi ne ironiška?
Ar nesveiki žmonės turi teisę būti? Tiek truputį nesveikuojantys, tarkime, su iškrypusiu stuburu, tiek sunkūs ligoniai, pavyzdžiui, paskutinių stadijų klastingų vėžių pacientai, nebeturintys vilties pasveikti. Ar turi? Ar jie gali, jei tik sveikata leidžia, naudotis visomis gyvenimo galimybėmis? Eiti į restoranus, įsimylėti, nusipirkti gražų rūbą, važiuoti dviračiu, maudytis upėje, turėti draugų, garsiai dainuoti ir šokti koncerte, nusifotografuoti žurnalo viršeliui? Jei jie gali, kodėl problema visada kyla tik su storais žmonėmis? Kodėl tik jiems sakoma, kad šie – bevaliai, kodėl tik jiems dalijami patarimai, svaidomi įžeidimai, raginimai pasikeisti? Kodėl niekas pakrypusio stuburo savininkui neliepia negąsdinti voverių, neišvadina tinginiu ir nepateikia 12 žingsnių mankštų programos tiesiam stuburui? Patys komentuotojai dažnai turi vieną ar kitą problemėlę. Tai odos ligą, tai sinusitą, tai nagų grybelį, jau nekalbant apie rimtesnes bėdas. Bet storas nepažįstamas žmogus iš viršelio vis tiek jiems siaubingai reklamuoja nesveikumą, nors tu pasiusk.
Kas taip lietuvius išgąsdino storumu? Kas privertė jo taip nekęsti, kad jie negali storam žmogui tiesiog leisti būti jo nepakomentavę? Kas šią kūno ypatybę padarė tokia baisia, daug baisesne už kitas? Iš pasikartojančios ir neblėstančios neapykantos atrodo, kad storumo lietuvis baidosi labiau nei velnio, labiau nei pakilusių elektros kainų ir geriau jau jis bus biednas, nelaimingas, nemylimas, bet ne storas. Ir geriau bus visišku šikniumi, bet ant viršelio žurnalo storo žmogaus nematys.
Net truputį nepatogu, kad turiu rašyti tokį akivaizdų dalyką, bet storas žmogus ne reklamuoja savo kūno, o tiesiog kvėpuoja. Tiesiog šypsosi. Tiesiog rengiasi. Tiesiog važiuoja dviračiu. Tiesiog fotografuojasi. Tiesiog dainuoja. Visai kaip jūs.
Feisbuko daktarų konsiliumui leidžiama pasiimti laisvą dieną ir atsikvėpti nuo savo reikšmingų nuomonių. Storuliai su savo sveikata kažkaip susitvarkys ir be jūsų patarimų.