„Išsidirbinėja“, – pasirinkimą nesusilaukti vaikų komentavo Valdas Rakutis, davęs man peno pagalvoti, ar tikrai už tuos aš balsuoju, ir ar konservatorių korta nėra mušta tik todėl, kad ten susirinkę daugiausiai žmonių su realiu išsilavinimu, kaip priešprieša kolchoznikams ir seniems išpurtusiems komuniagoms. Bet juk diplomas ir titulai dar nereiškia emocinio intelekto, empatijos ir apskritai – teisingų vertybių, kaip ir Rakučio atveju.
Juk gerais norais kelias į pragarą grįstas, ne kartą istorijoje ant popieriaus gražiai atrodžiusios idėjos tapo karais, žudynėmis ir sudaužytais likimais. Laimingos šeimos ir vaikai, gimę iš meilės, skamba idiliškai. Ir vis dėlto, ką valstybė turi pasiūlyti toms gimdytojoms iš kurių čia reikalauja duoti?
Man kadaise tauta liepė pirmiausia pagimdyti, o tada aiškinti. Na, tai dabar laikykitės. Pagimdžiau. Ir dabar jau aiškinsiu.
Pagimdyti tai pagimdyti. Kaip povai išsipūtę jie patarinėja, rekomenduoja ir net liepia tiems, kuriems nė pirštu nepadės. Vieniša mama liks be pagalbos teisme prieš narcizą, nuo alimentų išsisukinėjantį, manipuliuojantį tėvą. Tėvai, auginantys neįgalų vaiką, liks be realios pagalbos mokykloje, be pagalbos patenkinti nors bazinius savo pačių poreikius, jei nebus draugų ir šeimos, kuri pasiūlytų savo pačių asmeninę pagalbą. Motina, radusi jėgų ir laiko šiek tiek legaliai užsidirbti motinystės atostogų metu, bus gerokai patampyta mokesčių sistemos, jei tik neturės geros buhalterės, kuri patartų, kaip joje laviruoti. Ne šiaip kūryba užsiimu, bent po vieną tokį atvejį (o kai kada ir dešimtis) žinau asmeniškai.
Gimdyti? Jūs nors nuvažiavimo ir pakilimo takus gatvėse sutvarkykite, kad mamos ir tėčiai su vežimais pravažiuoti galėtų, avinai jūs. Kad jūsų rankos nors pusę tiek darytų, kiek liežuviai mala.
Jau daugybę metų eidama miestų gatvėmis kraipydavau galvą: kaip čia neįgaliesiems su vežimėliais nusileisti ar užkilti? Aš, žmogus, kuris neturi judėjimo sunkumų, su ratuota judėjimo priemone į didelę dalį tokių takų nesugebėčiau užkilti, o ir be jos gali pasirodyti ne taip paprasta.
Neadekvačiai statūs, per siauri, per platūs, padaryti keistose vietose arba nepadaryti išvis. Į dalį jų tu tiesiog fiziškai neįstatysi vežimo ratų, kad ir koks talentingas bebūtum.
Mano mama sakė, kad tuos, kurie juos tokius suplanavo, reiktų su vežimėliu paleisti ir liepti įveikti maršrutą. Na, mano mama švelni ir humaniška. Aš siūlyčiau prieš tokius spicelystus tiesiog naudoti tokias priemones, už kurias sodina į kalėjimą. Kad niekam nebekiltų noras tyčiotis iš žmonių. Na, o jei jau mamos būdą taikyti, tada bent jau neleisti sugrįžti, kol to maršruto neįveiks.
Jiems gal atrodo, kad nieko čia tokio – kažkur kažkas neužkils ir nenuvažiuos. Bet iš tiesų tai atima ne tik galimybę judėti, bet ir pasitikėjimą, drąsą šitai daryti. Dalis žmonių tiesiog pasijus nevisaverčiais, jiems bus nepatogu prašinėti praeivių pakelti, pastumti, ir jie geriau tiesiog liks namuose. Jie atima iš žmonių gyvenimą ir laisvę.
Taip ir su tais vežimais. Viena net nesivarginu imti vežimo, nes ką aš ten prikilnosiu viena su vaiku ir šunimi. Pasiimu nešioklę ir nerizikuoju šitaip apsisunkinti gyvenimo. Vilnius – apgailėtina vieta judėti su vežimu, bet dar prasčiau yra Klaipėdoje. Pati nebandžiau, bet žmonės rašė, kad neįsivaizduojamai blogai yra ir Nidoje. O aš darau prielaidą, kad, ko gero, taip atbularankiškai gali būti ir visoje Lietuvoje.
Kažkam tai atrodo tik takas pakilti ar nusileisti, nuolydis nuo bortelio, o naujai mamai jautriu metu tai gali būti ir priežastis neišeiti. Dažna jau ir taip dėl visko nerimauja, bijo. Daliai jau kompleksų privarė valstybės tarnautojai ligoninėse, savivaldybėse ir kitur, kur tenka apsilankyti gimdant, gydant, registruojant vaiką. Dar keletas šnairų žvilgsnių į žindančią lauke, ir viskas – tiek gali pakakti tragedijai.
Kol politikai liepia eiti gimdyti vaikus, tėvai dažnai negauna elementarios reikalingos pagalbos ir elementariausių patogumų. Man neįdomu, kur dar blogiau, žiūriu savo daržo.
Taigi, kai kitą kartą politikas norės padiskutuoti apie vaikų darymą ir gimdymą, norėčiau, kad jis prieš tautą ateitų paruošęs sąrašą dalykų, kuriuos įgyvendino, kad tuos vaikus auginti būtų lengviau. Kitaip – tarška tušti puodai.