Anglų kalboje yra toks žodis „situationship“ – tariasi „sičiueišenšip“. Jis kilęs iš žodžio „relationship“, kuris tariasi „relaišenšip“. Pastarasis reiškia santykius, o pirmasis – tokį neformalų pasitampymą, grįstą romantiniu ryšiu.
Ir, žinote, aš tų pasitampymų, kai nežinai, pora jūs ar ne, nesuprantu.
Man regis, su santykių buvimu arba nebuvimu viskas paprasta. Nueini į pasimatymą. Jei nesueina biolaukai, ateities planai, jei norisi ieškoti toliau, į antrąjį pasimatymą neini. Jei trūksta informacijos apie žmogų, bet iš esmės svarbiausieji kriterijai atitinka arba bent jau kardinaliai nesiskiria nuo lūkesčių, susitinki dar kartą. Jei reikia – dar kartą. Tas pats, jei žmogus tinka, patinka ir traukia.
Ir nuo akimirkos, kai tarp jūsų atsiranda intymus ryšys – ir tai nebūtinai tik seksas, bet ir sąmoningi prisiglaudimai, susikabinimai už rankų, bučiniai bei glamonės – jūs esate pora. Jei kažkuriam iš dviejų santykis neaiškus, jūs apie tai pasikalbate ir apsisprendžiate.
Pasikalbėti, beje, apskritai gera idėja. Kai tik kažkas ne iki galo aišku, net jei tik truputį, imi ir tiesiai klausi.
Ir kai jau ryšys yra intymus, tu nebevaikštai į kitus pasimatymus, tarsi balandžiams kitiems nebarstai dėmesio trupinių – atseit, o jei užkibs. Tu nesibučiuoji su kitais, kad pasižiūrėtum, kurio lūpos minkštesnės, o liežuvis miklesnis.
Aš gal senamadiška, bet man čia viskas paprasta. Tu būni su žmogumi arba nebūni. Esi pora arba nesi. Negali būti truputį nėščias arba pusiau nėščias. Tavyje auga vaisius arba ne. Lygiai taip pat jūs esate pora arba nesate.
Tai, kad žmogus yra „sičiueišenšipe“ – be ryšio tamposi su kažkuo – rodo, kad jis yra pasimetęs, nežino, ko nori, nesugeba įsipareigoti. Ir tai yra siaubingai nepatrauklu. Panašiai nepatrauklu, kaip per dienas gulėti ant sofos ir krapštyti užpakalį. Tai infantilu, tai stokoja suaugusio žmogaus atsakomybės jausmo, brandos.
Infantilu tiek pat, kiek norėti būti milijonieriumi, bet nenorėti dirbti. Norėti būti raumeningam, bet nenorėti sportuoti. Norėti turėti tvarkingus namus, bet nesitvarkyti ir nesamdyti tvarkytojos. Tai vaiko sapalionės, kaip ir santykiai be įsipareigojimų. Poros santykiai visada reiškia vienokį ar kitokį įsipareigojmą.
Žmogus, kuris prisirišęs laiko jus ant į klaustuką susuktos virvelės, jums sako, kad mėgsta jus tiek, kad pasitrintų, kol ras kažką geresnio. Stumia laiką. Išnaudoja kompaniją, kad nebūtų taip vieniša laukti.
Beje, nemaišykite su draugais su privalumais. Tokiu atveju, kai žmonės susitikinėja aiškiai įsivardiję, jog neplanuoja būti pora, tačiau susitinka nugesinti aistrą bei patenkinti fizinius poreikius, jie bent jau vienas nuo kito nieko neslepia ir vienas kitam yra atviri su savo planais ir ketinimais. Tuo tarpu tie pasitampymai yra gryniausi skiedalai, lazankių trynimai.
Tu gali nežinoti, ar nori įsipareigoti kitam žmogui po pirmųjų kelių pasimatymų, bet tikrai ne po keleto mėnesių ir jau tikrai ne po kelių metų. Ir juo labiau ne tada, kai visi namų kampai pašventinti susikaupusios aistros syvais.
Žinoma, kad patogu taip nieko neinvestuoti į santykius, bet laukiant tinkamesnio kandidato pasišildyti prie svetimos ugnies. Emociškai savęs nedalini, finansiškai – taip pat, o fiziškai – kiek tau pačiam poreikiai šaukia.
Bet reikia suprasti, kad taip besielgiantys žmonės yra elementariai toksiški, o taip pat galimai turi emocinių ir psichologinių problemų. Juk jie, visų pirma, stokoja empatijos.
Iš tiesų empatiškam žmogui būtų nepatogu žaisti kito jausmais. Dar gi – toks žmogus yra išnaudotojas. Jis tikrai žino, kad nieko kitam nepažadės, kad nieko jam neduos, išskyrus šį, jam naudingą momentą. Bet toliau suka aplink pirštą, ant ausų kabina makaronus, kad jam reikia laiko, antro ir trečio. Taip pat galimai jis nemoka užmegzti itin atviro, nuogo ryšio, yra emociškai neprieinamas.
Ir tame, vėlgi, nieko patrauklaus. Vien tik problemos, silpnybės, menkumas.
Santykius galima nutraukti, kai jie nebesiseka, o taisyti nebenori ar neturi jėgų. Bet tie, kurie tamposi be ryšio, be įsipareigojimų, ne nežino, ar nori būti pora. Jie gerai žino, kad nenori. Jų kūnas ir visa nervinė sistema jiems šaukia „nenoriu“, todėl jie šitaip ir baidosi to atsakymo, todėl ir bijo būti priremti prie sienos.
Ir, žinote, šiais laikais daug kas yra geriau nei bet kada anksčiau. Bet šiuolaikiniame susitikinėjime yra kvailiausių ir apgailėtiniausių išsisukinėjimų tam, kas iš tiesų reiškia tokius elementarius dalykus, kaip nenorą su kitu kurti ateitį.