Fausta Marija Leščiauskaitė. Pati prisiprašė, vyrai tokių negerbia, taip jai ir reikia

Gerbiami skaitytojai, pasikartokime, kokiais atvejais negalima mušti savo merginos, sužadėtinės, žmonos, meilužės ir net kaimynės. Šalyje, reaguojant į aktualijas, juntamas išaugęs poreikis pakartoti iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamą informaciją.

„Pati prisiprašė“. Šį žodžių junginį padoriam žmogui apskritai reiktų išbraukti iš savo žodyno. Dėti į maišą, primesti į jį sunkių akmenų ir paskandinti ežere. Visų pirma, todėl, kad toks dalykas, kaip prisiprašymas gauti į nosį, neegzistuoja. O jei neegzistuoja, tai ir „visų antra“ nebus.

Nesvarbu, ką žmogus daro, jis neprisiprašo. Egzistuoja toks terminas, kaip būtinoji gintis, bet turintys sveiką protą suvokia, kad ji todėl ir vadinama būtinąja, nes kitaip išspręsti problemos tuo atveju – neįmanoma. Konfliktai, kurie paprastai įvyksta namuose, daugeliu atveju gali būti sprendžiami begale kitų būdų: išėjimu į kitą kambarį, išėjimu iš namų, policijos kvietimu, pagalbos prašymu iš artimųjų, kaimynų, draugų, senu geru pokalbiu, teisiniu procesu, skyrybomis, pykčio nuleidimu padaužant bokso kriaušę ar prasibėgant krosą.

Kadangi tas artimasis paprastai nėra įsilaužėlis vagis, šaltakraujis žudikas maniakas ar rūgštimi tave apipilti grasinantis pavydus meilužis, o tik su tavimi bendrą buitį vedantis sugyventinis, kuris, kaip ir kiekvienas, turi keletą nemalonių elgesių ar savybių, jo daužymas kumščiais, priplojimas delnu, spardymas kojomis, mėtymas daiktų jam į veidą ar kūną, nėra variantas. Būtinoji gintis čia daugumoje atvejų nereikalinga. Nesakau, kad nepasitaiko išimčių, tačiau didžioji dauguma Lietuvos namuose įvykstančių buitinių konfliktų tikrai nėra tokie, kur vyras neturi kur dėtis, kovoja dėl savo gyvybės, todėl užploja žmonai.

Žinoma, kad būna, jog mylimoji rėkia, klykia, psichuoja, vadina tave bjauriais vardais. Tai nesivadina „pati prisiprašė“. Jūs arba renkatės išklausyti, arba pasirenkate neklausyti ir išeiti, arba darote sprendimą nebegirdėti to daugiau niekada ir tai vadinama skyrybomis.

„Tokių vyrai negerbia“. Šį žodžių junginį skandinti patartina net ne ežere, o giliausiame vandenyne, Ramiajame, kol neatsirado gilesnių. Šiaip jau, vyrai (ir moterys) baziniu lygmeniu privalo gerbti kiekvieną. Net ir gatvėje besivartantį, apsimyžusį girtuoklį. Dalies savo namo jam perrašyti pasiūlyti neprivalome, tačiau spjaudyti ir mušti – net ir jo negalime. O tas, kuris ne džiunglėse augęs, su tokiu dar ir sveikinsis, padėkos, jei bus už ką, ir prilaikys jam duris. Nes taip elgiasi mandagūs žmonės.

Apie nepagarbą tai, kurią pats išsirinkai savo žmona, juokinga net kalbėti. Vesti pagarbos užtenka, vaikus daryti užtenka, namus statyti užtenka, bet neduoti į dantis – ne? Jei negerbi, paprastai viena lova nesidalini, o jei negerbi ir daliniesi, tai koks besmegenis ir menkavertis pats esi? Visuomenė pati priseka pasakų, kokių vyrai negerbia, taip tarsi duodama leidimą negerbti ir leidimą imtis smurto, kai kažkas yra ne pagal jų norus ar įsitikinimus.

Tokie pasakymai apskritai stigmatizuoja moteris, moterų poreikius ir išskiria jas kaip kažką, kas iš visuomenės turi kitokių lūkesčių nei vyrai. Pavyzdžiui, komentatoriai teigia, kad vyrai negerbia moterų, kurios turėjo daug partnerių. Tačiau neužsimena, kad negerbia vyrų, kurie turėjo daug partnerių. Be to, darau išvadą, kad tokie žmonės teigia, jog smurtas yra geriau nei suaugusių žmonių lovos reikalai, pagrįsti visų dalyvių sutikimu. Kitaip sakant, jei esi pasimylėjusi su daugiau nei vienu vyru, tau gali duoti į snukį, nes duoti į snukį galima, o mylėtis su daugiau nei vienu vyru per savo gyvenimą – ne.

„Taip jai ir reikia“. Kur skandinsime šį žodžių junginį, jau nenumanau, bet jei jūs jį naudojate, neturite širdies. Adekvatūs žmonės kitus vertina kontekste. Padarė bloga – pabara, pagėdina. Padarė gerai – pagiria, pasidžiaugia.

Gyvenime egzistuoja šiokia tokia saujelė man nepatinkančių žmonių, nė vienam iš jų nelinkiu patirti smurtą šeimoje ar gatvėje ir nemanau, kad jie to nusipelnė. Kai kurie jų nusipelnė patekti į kalėjimą, gauti nuobaudas, nes esame teisinė valstybė ir nederamas elgesys sprendžiamas būtent taip, bet nė vienas nenusipelnė būti tąsomas už plaukų, bauginamas, spardomas, daužomas kumščiais ar daiktais.

Padirbinių pardavinėjimas, valgymo sutrikimų populiarinimas, moterų stovyklų organizavimas nusikaltėlių sodybose, netikrų konkursų apgauti sekėjai – iš viso to galima šaipytis, visa tai galima smerkti, nesvarbu, tai padarytų mūsų žvaigždutės ar paprastos žemės dulkės. Bet juoktis, kai dega tų žmonių namas, serga jų vaikas, kai miršta jie patys ar kai fiksuojamas smurto namuose atvejis, yra žemiau už bet kokį dugną. Tai tas atvejis, kai pasirodo, kad ir dugnas turi rūsį ir požeminį garažą.

Žmonės neturi ribų, nesuvokia kontekstų ir aš pradedu suprasti, kodėl mikrobangės instrukcijose rašoma krosnelėje nešildyti savo katės. Juk akivaizdu – dalis visuomenės neturi smegenų, o ir širdies neturi.

Yra laikas šaipytis ir smerkti, yra laikas užstoti. Viešas žmogus, kuris drįso smurto atveju išsikviesti policiją, o ne nutylėti, nes, patikėkite, būnant viešam yra triskart labiau gėda, yra šaunuolis. Nebūtinai jis šaunuolis kitur, kitose srityse, bet šiuo atveju tai nesvarbu.

Lietuvoje tūkstančiai moterų tyli, nes joms gėda. Gėda visada turėtų būti tik smurtaujančiam, aukai gėda neturėtų būti niekada. Nes nėra jokio „prisiprašė“ ir „pati kalta“. Smurtautojas mušasi todėl, kad jis nesivaldo. Todėl, kad yra agresyvus. Tai smurtautojo problema.

Vagis gal irgi turi „priežasčių“ vogti. Valgyti norisi, mokesčiai per dideli, valdžia žmogaus negerbia, skolos spaudžia, depresija, nervai ima, matant, kaip kiti keliauja, skanauja ir gyvenimą švenčia. Bet įsilaužusio į mūsų namus neteisiname ir neabejojame, gal nereikėjo taip gerai gyventi, tai apvogę nebūtų.

Kaltas tas, kuris muša, jokio „bet“ čia negali būti. Ir labai tikiuosi, laikau špygas, meldžiuosi, beldžiu į medį, kad daugiau niekada, po jokiu straipsniu apie smurtą nepamatysiu tų „pati prisiprašė“, „vyrai tokių negerbia“, „taip jai ir reikia“. Jokiu atveju.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]