Tačiau žodis „nesusitvarkiusi“ (arba „susitvarkiusi“), ko gero galėtų pretenduoti į keiksmažodžius. Ir, jei matuotume žodžio bjaurumą, sakyčiau, gana vykusius. Tame įvertinime sutelpa tiek toksiškumo ir nemeilės žmogui, kiek žodis gali talpinti. Juk jei kalbame apie namus, tai tvarkingi, sutvarkyti namai yra tie, kuriuose tiesiog švaru. Jie veikiausiai išsiurbti, išplauti, nuvalytos dulkės, o daiktai nesimėto ant grindų ar nėra sustumti po lova. Tiek tų reikalavimų – namams nereikia sienų griovimo darbų, kad jie pretenduotų į tvarkingų įvertinimą. Neperstumdžius baldų namai netampa nesutvarkytais. Ta pati sena sofa, jei švari ir akivaizdžiai nenudraskyta, gali būti tvarkingų, jaukių, mylimų namų atributas. O dėl žmonių jau kitaip.
Kai kalbame apie žmones, o tiksliau – konkrečiai apie moteris, būti nusipraususiai, išsivaliusiai ausis, dantis, nusikarpiusiai nagus, susišukavusiai plaukus ir pasitepusiai veidą kremu, kad jau skaitytumeisi tvarkinga, neužtenka. Susitvarkiusi – tai ta, kuri nusidažė plaukus ir pasidarė šukuoseną. Išsipešiojo ir nusidažė antakius. Nusidepiliavo kūno plaukus (tuos, kurie blogi, nes, žinote, yra geri ir blogi kūno plaukai, trokštami ir šlykštus, puoselėjami ir tie, nuo kurių, kaip pasakoja istorijos, yra žmonių, galinčių apsivemti). Truputį susileido į lūpas, jei Dievas putliomis neapdovanojo. Išsitiesino nosies kuprelę. Pasidarė makiažą. Po savęs paliko kvepalų šleifą. Nuėjo į soliarumą. Va čia – save gerbianti susitvarkiusi moteris arba bent jau taip sako lietuvių liaudies „išmintis".
Kai užsibūni savo šalyje, pradedi nebepastebėti, bet devynis mėnesius prasibasčius po Nerytų Europą, vienas didžiųjų šokų grįžus namo – tai tas beveik isteriškas „susitvarkymas“, nieko bendro neturintis su meile sau, vidine ramybe ir tikruoju savęs puoselėjimu. Supraskite, šiukšlių nešimas su vakarine suknele ir dūminiu makiažu nėra meilės ir pagarbos sau išraiška – na, gerai, palieku menką galimybę, kad retais atvejais taip gali būti, kai tai daroma labai sąmoningai, gal pasiilgus kokios nors išeigos, sakykime, per karantiną. Bet dažniausiai tai – tik dideli kompleksai ir iškreipti standartai.
Tada taip ir nutinka, kad merginos, užuot susitvarkiusios sugedusius dantis (kalbu ne apie netiesius, kurie yra sveiki, bet būtent nesveikus dantis, reikalaujančius gydytojo darbo), renkasi, kaip jos sako, „investuoti“ į savo lūpas. Truputį nukrypsiu nuo temos – bet įdomu, kaip tos lūpos atsiperka, nes investicijos esmė yra sugrįžtantys pinigai. Moterys, užuot pirmiausiai su savimi ir savo saviverte dirbusios psichoterapijoje, iškart bėga didinti krūtinių, pagal vieną kurpalių mažinti ir lyginti nosių ir visaip kitaip daryti savęs pakankamomis, kai pakankamumas slypi galvoje, o ne kojų ilgume ar plaukų tankume.
Anokia aš natūralistė. Aš labai mėgstu kai kurias grožio procedūras ir džiaugiuosi, kad egzistuoja plastinės chirurgijos galimybės – gal kada nors ateityje jomis pasinaudosiu, kas žino. Tik nemėgstu, kai sugedus skalbimo mašinai,
taisomas lygintuvas, ar kai automobilis vadinamas lova. Kompleksai visų pirma sprendžiami savivertės auginimu ir vidine ramybe, o grožio procedūros yra ne susitvarkymas, o malonumas, būdas save išoriškai pakeisti, pramoga. Yra procedūrų, kurios iš tikrųjų yra naudingos sveikatai ir tuo pačiu gali duoti ir kažkokį grožio efektą, pavyzdžiui, kosmetologas gali atlikti gydomąsias procedūras, ypač, savo žinias bei darbą kombinuojant su gydytojo dermatologo patirtimi bei darbu, tačiau apskritai kalbant, tvarkingumas ir sveikumas nėra tapatu visokiems papildomiems blizgučiams.
Aš ir makiažą labai mėgstu, man gražu, kiek daug tais teptukais bei kempinėlėmis gali profesionalai su polėkiu. Makiažas, mano supratimu, gali būti net meno forma. Jis iš tiesų gali padėti išreikšti charakterį, asmenybę, kaip tai gali padaryti ir drabužiai. Ir nieko tokio, jei kartais makiažu norima kažką užmaskuoti ar pabrėžti. Vienintelis klausimas – kaip į tai žiūrima. Kaip į būtinybę tam, kad būtum pakankamas žmogus, kad galėtum nueiti į vakarėlį, kad galėtum linksmintis, ar kaip į papildomą malonumą, kurį kartais smagu padaryti. Ir jei moterį, kuri į šventę atėjo tik kremu pateptu veidu, bet švari, tvarkinga, save papuošusi pagal savo skonį, palaikysite „nesusitvarkiusia“, sergančia ar kažkokia netinkančia, tai jau problema. Tiesą pasakius, manau, kad negalėjimas išeiti pasilinksminti į miestą be makiažo ir negalėjimas linksmintis be alkoholio turi panašumų. Žinoma, jie skirtingi galimomis pasekmėmis, ypač aplinkiniams, bet abu slepia kažkokias vidinį nepakankamumą ar pilnatvės nebuvimą. Poreikį prisidengti. Jei nepatinka palyginimas su alkoholiu, galima lyginti su negebėjimu ir baime kažką nuveikti vienam – ar nueiti į barą, ar išvykti į kelionę, ar tiesiog aplankyti kino teatrą. Ne, nereikia nuo šiol visur vaikščioti tik vienam, be lašo kosmetikos ir rengti kuo garsesnius vakarėlius, kuriame dalyvausite tik jūs pats. Klausimas – tik ar galite tai padaryti. Ar jaustumėtės laisvai. Atsakymas yra galėjime rinktis. Laisvėje. Atsakymas – pasitikrinime, ar jūsų nevaržo kažkokios psichologinės grotos.
O visi tie brukami iškreipti stereotipai apie „susitvarkymą“ ir yra grotos. Tokius žmones labai lengva pasigauti grožio industrijai ir įbrukti vis naują procedūrą, vis naują priemonę, vis naują priežastį, kodėl ne taip jau ir viskas su jumis gerai. O tada viskas sukasi ratu. Matote, aš nebūčiau žinojusi, kad mano nedidukas tarpelis tarp absoliučiai sveikų priekinių dantų yra „nesusitvarkymas“, kol pasikartojančios reklamos neatskleidė, jog tai reikia sutvarkyti, kad šypsena būtų gera ir graži. Ir nebūčiau susimąsčiusi, jog mano vidutinės apimties čiurnos mano kojas daro neidealiomis – nes kaip man žinoti, jei tos čiurnos kuo puikiausiai funkcionuoja, oda tose vietose – sveika ir sudrėkinta ir nieko neidealaus aš ten nematau.
Vakar nusilakavau nagus. Labai graži beveik devynis mėnesius buvau ir su nelakuotais, tik tvarkingai nukirptais ir padildintais nagais. Šituo tekstu nenoriu jus prigrasinti neiti į grožio salonus. Eikite ten, kur tik širdis geidžia. Bet žinokite, kad tuos plaukus dažote todėl, kad pačios norite, ir bet kada galite to nebedaryti. Žinokite, kad tuos nagus raudonai lakuojate, nes gal jums taip gražu, bet tie nuogi nagai nėra bjaurūs, jie yra geri ir lygiai taip pat verti basučių. Aš labai linkiu tos vidinės laisvės, kuri pirmiausiai leis galvoti, jog su jumis ir taip viskas gerai – ir kad grožio procedūros nebus atsakymas į visus klausimus, tik pasirinkta maloni pramoga. Kad priaugintos blakstienos ir pripūstos lūpos nepuoš labai nelaimingu, persikreipusių veidų. O jie ir rodo, kad galvos tie pridėtiniai blizgučiai netaiso ir nevalo. Tam, kad būtum tvarkingu, užtenka elementariausių higienos procedūrų. Tai faktas, ne mano nuomonė.