Ignas sako, kad yra vyturys ir nežino ar toks yra natūraliai, ar labiau renkasi tokiu būti. Kėlimasis anksti visgi jam nėra lengvas. Ypač, kai bando iš lovos išlipti kaip šįryt – 5:01 (bandė ir 4:30, bet išjungė žadintuvą ir pamiegojo dar 30 min.). Juokaudamas Ignas sako, kad tai, kuo jis yra – dažnai keičiasi nuo gyvenimo etapo. Šiandien bando būti tėčiu ir geru partneriu savo išrinktajai.
Net neabejoju, kad pokalbis su Ignu jums labai patiks. Ne tik todėl, kad jis yra kūrybininkas ir kūrėjas plačiąja to žodžio prasme. Nes nors ir mėgsta piešti monstriukus vaikams (ir sau), bet tuo pačiu mėgsta vystyti ir verslą. Mėgsta filmuoti, fotografuoti ir rašyti.
– Kas tau yra sveika mityba?
– „Sveika“ mityba, „sveika“ gyvensena… Nemėgstu to apibrėžimo „sveika“, nes čia žmonės ieško kažkokių universalių receptų, nors, manau, kad kiekvienam ta „sveika“ ar labiau „tinkama“ mityba yra kiek unikali.
Pavyzdžiui, kažkam lazdyno riešutai yra labai vertingi, dėl to, ką jie turi, o man nuo jų tinsta gomurys, nes prasideda alergija. Tad maistu, receptais, ingredientais atsakymo neturiu, bet bendru atveju, man tai yra mityba, nuo kurios neapsunksti, jautiesi gerai ir gauni jėgų. Man čia ypatingai svarbus vanduo ir pakankamas jo kiekis dienos metu. Svarbu ir kiek kartų per dieną valgau, užkandžiauju. Vis stengiuosi, kad būtų 3 pagrindiniai dienos patiekalai ir bent keli užkandžiai. Žinoma, kai yra 3 vaikai ir keletas veiklų – to ne visada pavyksta laikytis, bet…
– Skaniausi tavo pusryčiai?
– Eina sau, koks nepastovus dalykas. Žvelgiant iš vieno kampo sakyčiau, kad arba grikiai su avokadu, virtu burokėliu ir truputį kepintom moliūgų sėklom bei lašeliu moliūgų aliejaus, arba kažkas iš paprastų sumuštinių – orkaitėje skrudinta duona užtepta trintu avokadu maišytu su citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Kita vertus, dažnai svarbiau ne maistas, o emocija, tad dažniausiai bet kokie pusryčiai su išrinktąja šiltą vasaros rytą Kauno senamiesty yra ypatingai skanūs. Tada viskas prasideda nuo puodelio juodos kavos.
– Ką darai, kai neturi motyvacijos sportuoti?
– 99 proc. einu sportuoti. Tiesą pasakius, šiai dienai nelabai keliu sau tokio klausimo (ar turiu motyvacijos, noro sportuoti) ir kai jaučiuos kiek sunkiau (pavargęs, neišsimiegojęs, sirguliuojantis, skaudančiom kojom) išstumiu save laukan vos keletui kilometrų nubėgti ir pajudėti bent pusvalandį. Keista, bet atrodo, kai nepasportuoju/nepabėgioju, ta motyvacija man krenta dar labiau ir į dienos pabaigą pradedu čiut stresuot, kad nepabėgiojau… Matyt, po tų keleto metų kone kasdienio bėgimo esu labai priklausomas. Per šiuos metus nebėgau 34 dienas. Jas dažniausiai praleidau ne dėl motyvacijos stygiaus, o dėl to, jog kažkam kitam skyriau prioritetą – pavyzdžiui, kūriau vaizdo įrašą, dariau namų darbus projektui, norėjau papildomai pailsėti ar dar ką.
– Dainų TOP 3 sportui?
– Sunku man čia. Dažnai aš neklausau nieko, bo nesu melomanas. Dar dažniau, jei klausau – pusę bėgimo praklausau vieną dainą. Na žinai, kol ją sugadinu ir įgrysta. Tarkime, Liūdni slibinai – po mažiuką. Bet šiaip, labiau klausau viso grupės grojaraščio nei konkrečios dainos. Beveik visas praleidžiu ir klausau tik tų, kurios kelia ūpą. Tarp pastarųjų klausytų yra:
1. Liūdni slibinai
2. Kids United
3. Avicii
– Kaip atrodytų tobula tavo diena? Ką veiktum? Kur eitum? Su kuo būtum?
– Vau! Klausimas vertas milijono. Prireikė net „perbėgti“, kas ir kaip vyksta dabar. Bet džiugu, kad net ankstų pirmadienio rytą, žiūrėdamas į dieną, suvokiu, kad dalykai vyksta labai gera linkme! Šiandien, manau, kad turiu tobulus rytus, kur atsikeliu gan anksti ir galiu nuveikti tai, kas įdomu būtent šiandien. Todėl va sėdžiu prie tavo laiško. Įdomiausia, kad dalis klausimų ir jų atsakymai man pačiam baisiai įdomūs.
Džiaugiuosi, kad beveik kasdien judu ir tą veikiu rytais, kai neturiu jokių papildomų trikdžių. Kartais norėtųsi kažko kito, pavyzdžiui, kokių grupinių treniruočių, kur nuo pat ryto išsitaškai! Mėgaujuos ir dabartiniais savo rytais, kur arba ruošiu pusryčius arba žaidžiu su kleckais, kol ruošiasi išrinktoji. Patinka man tas rytinis chaosas. Jis gal kiek mielesnis savaitgaliais, kur dažnai nėra ribos iki kelių jis gali tęstis, bet visai gerai ir darbo dienų rytais, kai su dviem vyresnėliais pasidarome vieną puodą grikių ir visi kartu iš jo valgom: aš viską, jie du krapšto tik mocarelą, pomidorus ir truputį grikių.
Manau, esu išmokęs veikti tai, ką noriu veikti, tai kas įdomu, ten kur nosis vis dar ilga kaip Buratino. Greičiausiai reiktų žiūrėti kiek kitu kampu. Ko aš sau palinkėčiau daugiau ar mažiau:
– Daugiau įdomių, veiklių, nurautų, atvirų, keistų žmonių aplink.
– Daugiau TAIP projektams, kurie neturi aiškumo, bet atrodo labai įdomiai.
– Mažiau ieškoti gyvenimo ir darbo balanso, daugiau ieškoti šeimos ir veiklos integracijų.
– Daugiau kantrybės, bet dar daugiau produktyvumo.
– Palinkėčiau sugalvoti, kas galėtų už mane tvarkytis ir prižiūrėti visokius buitinius/ūkinius reikalus – pavyzdžiui, pasikeisti automobilio padangas. Pamirštu aš tokius dalykus…
– Moters idealas?
– Pripažįstanti ir priimanti, jog yra neideali. Juo labiau aš. Ir kažkiek kiti. Norinti veikti, kurti ir padėti. Be to, tokia, kuri geba mane išgirsti, paskatinti, pagirti. Visa kita – detalės, kurios irgi yra svarbios, bet ne pirmoje vietoje.
– Patarimas, kurį duotum savo geriausiam draugui?
– Hm… Kaip galima duoti patarimą žmogui, kai nežinai ar jam reikia…? Tebūnie, tokiu atveju man patinka viena frazė, kurią pasakė Richardas Bandleris: „Labiausiai tave riboja ne tie dalykai, kuriuos nori daryti, bet negali. Labiausiai riboja tie dalykai, kurių net nemanei, kad gali daryti.“
Daugiau Simonos tekstų skaitykite www.geriausiadrauge.lt