Papasakokite ir jūs ypatingą savo istoriją ar tiesiog nuoširdžiai padėkokite mamai už viską. Plačiau apie konkurso sąlygas ir taisykles skaitykite ČIA.
Gražiausius laiškus publikuosime Delfi rubrikoje „Moterys“, o iškalbingiausių laiškų autorių laukia įspūdingos konkurso mecenato dovanos.
Šį kartą publikuojame laišką mamai, kurios jau nebėra.
Miela ir pasiilgta mama, kai pirmą gegužės sekmadienį vaikai, atitrūkę nuo darbų ir reikalų, skuba pas savo mylimas mamas, aš galiu tik parašyti Tau laišką, kuris, žinau, taip ir nebus perskaitytas. Mama, vis prisimenu tą lemtingą paskutinę kelionę pas Tave. Mintys, rodos, vis dar įstrigusios tame autobuse Vilnius–Kaunas, kai prieš daugiau nei 10 metų keliavau Tavęs aplankyti, bet… nespėjau. Tavęs jau nebebuvo, iškeliavai nualinta klastingos ligos. Nebebuvai tarp mūsų, o sužinojau tai būdama tame autobuse, iš kurio išlipti negalėjau, nors taip norėjau. Bene pusantros valandos važiavau, o viduje šaukiau, verkiau; nieko nebuvo šalia, ką galėčiau apkabinti pačią sunkiausią savo gyvenimo akimirką. Tik nepažįstami keleiviai, kurie net nenujautė, kad šiame autobuse tos, rodos, kitiems įprastos ir nereikšmingos, kelionės metu, sugriuvo jaunos merginos pasaulis, tikėjimas, viltis ir užuovėja.
Mama, visgi tikiu, kad šis laiškas kokiu nors būdu Tave pasieks, tad noriu pasakyti, kad labai Tave myliu! Noriu atsiprašyti, kad nespėjau tau padovanoti visos meilės, kurios mano širdis buvo pilna, bet kurios tau ne visada rasdavau laiko atvežti arba nemokėjau parodyti.
Noriu padėkoti, kad užauginai mane tokią, kokia esu dabar, nes kiekviename gyvenimo žingsnyje jaučiu Tavo jautrios dvasios indėlį.
Mama, labai Tavęs pasiilgau. Tikiuosi greitai susitiksim – tu nušluostysi man ašarą nuo veido, o aš dulkes nuo Tavo paminklo. Pirmą gegužės sekmadienį...