Bandydamas apsidrausti nuo visų galimų rizikų ir baimių, žmogus gali taip ir likti be artimų santykių, be pasitikėjimo, be aistros ir be meilės. Dažnai pokyčių baimė sustingdo žmogų ir neleidžia pajudėti iš vietos. O juk permainos – gyvenimo esmė, tai – vienintelis pastovus dalykas Visatoje. Jeigu permainos nebūtų žmogaus prigimties dalis, nebūtų nieko – nei vystymosi, nei gyvenimo.
Mes visi – netobuli. Klysti – žmogaus gyvenimo dalis. Viskas, kas su mumis įvyksta, viskas, ką mes išgyvename – kad ir pačios mažiausios patirtys – tarnauja mums ir duoda šansą tobulėti bei padeda mūsų augimui. Juk žmogus gyvena ne tam, kad neturėtų problemų. Žmogus gyvena tam, kad jam būtų įdomu. Ar ne?
Nėra žmonių, kuriems visada tik sekasi, kurie įgyvendina absoliučiai visus sumanymus ir visada tik kuria. Daugelis mūsų, gyvendami klaidinguose įsitikinimuose ir požiūryje, visą gyvenimą daužo galvą į sieną ir niekaip negali jos nugriauti, galvodami, kad „aš tai viską darau teisingai, čia siena kažkokia nevykus pasitaikė“. Garsus psichoterapeutas Fritz Perls sakė: „Psichologiškai nesubrendęs žmogus bando pakeisti aplinkybes ir kitus žmones, subrendęs – prisitaiko prie aplinkybių ir keičiasi pats. O kai jis tai daro, pradeda keistis ir aplinkybės“.
Prisitaikyti prie situacijos reiškia išmokti atitikti bet kokią situaciją. Kaip ir kiekvienai spynai reikia vis kitokio rakto, taip ir kiekviena situacija reikalauja kitokio elgesio. Ir kuo platesnis elgesio repertuaras, tuo didesniam „spynų“ kiekiui žmogus gali parinkti raktus.
Patebėta, kad į pokyčius geriau reaguoja tie žmonės, kurie labiau vertina save. Jokie pokyčiai tokiam žmogui netarodo baisūs ir gąsdinantys, jis tiki savo jėgomis ir tuo, kad jam pavyks susitvarkyti su bet kokiais sunkumais.
Žmogus laisvas rinktis. Kiekvieną rytą pabudę mes galime savęs paklausti: „Ką aš šiandien pasirinksiu – liūdesį ar džiaugsmą? Riziką ar baimę suklysti? Augimą ar „kad tik kas nenutiktų“?“ Žinoma, kai gyvenimas teka daugiau ar mažiau įprastai, žmogus jaučiasi saugus. Bet tokiomis sąlygomis anksčiau ar vėliau viduje atsiranda bauginantis beprasmybės pojūtis. Todėl visur reikalingas balansas. Suderinkite protingą kiekį nuspėjamų įvykių, stabilumą su mokėjimu prisitaikyti prie pokyčių ir naujovių. O tai – galinga pagalba realizuojant savo norus ir tikslus.
Leiskite sau mokytis, rizikuoti, daryti klaidas ir už jas atsakyti. Ir svarbiausia – darykite tai, kas jums svarbu. Gyvenimas kiekvieną dieną meta jums iššūkį ir jį pasitikti galite niūrūs, pikti, nusivylę ir kaltindami likimą, šalį, vyriausybę, aplinkybes ar artimuosius. O galima į gyvenimą žiūrėti taip, kaip menininkas žiūri į savo kūrinį. Svarbu prisiminti, kad “…kiekvienas iš mūsų turi gebėjimų tapti kažkuo didesniu, nei yra šią akimirką. Pokyčiai vyksta ne dėl išorinių priežasčių, o todėl, kad kiekvieno viduje yra gyvybinė jėga“.
Jeigu žmogus laikosi įsikibęs į savo nuostatas ir įsitikinimus, jeigu jis tiki tik savo tiesa ir galvoja, kad klysta kiti – ne taip elgiasi, ne tą daro, ne taip rengiasi – jis tampa panašus į spąstuose įstrigusias bedžiones, kurias gaudo taip: į butelį ar kokoso riešuto kevalą deda skanėstų ir pritvirtina prie medžio. Bedžionė susidomi, kiša leteną į vidų, prisirenka pilną saują skanėstų. Bet ištraukti letenos nebegali – kumštis per angą nepralenda, o paleisti skanėstus – gaila. Štai ir viskas, bedžionė sučiupta.
Taip ir žmogus – įsikimba į tai, kas jam įprasta, pažįstama. Spausdamas kumštyje savo grobį, t.y. pasirinkęs vienintelį gyvenimo modelį ir bijodamas suklysti, pražiopso visus kitus problemos sprendimo variantus. Nes, kaip sakė Markas Tvenas: “…jeigu vienintelis įrankis, kurį jūs turite, yra plaktukas, aplink save jūs matysite labai daug vinių.“
Visi mes norime turėti gražias šeimas, būti mylimi, užsiimti mėgiama veikla, teikiančią malonumą ir finansinę naudą. O laimingas gyvenimas, visų pirma, reiškia tikėjimą savimi ir pasitikėjimą savo vidiniu balsu bei išoriniu pasauliu.
Taigi, prisiminkite:
1. Kiekvienas žmogus turi savyje gebėjimą tapti kažkuo didesniu, nei yra šią akimirką. Ir kuo stipresnė vidinė motyvacija, tuo mažesnė baimė suklysti.
2. Bet kuri klaida ar nesėkmė, taip pat kaip ir kiekviena sėkmė – tolimesnio augimo, pažinimo ir tikėjimo pagrindas.
3. Pats pastoviausias dalykas Visatoje – tai pokyčiai. Priimti pokyčius kaip savaime suprantamą dalyką, net ir tada, kai jie ne visai patinka. Sukurdami balansą tarp pasikeitimų ir įprastų dalykų, išmokę prisitaikyti prie pokyčių ir naujovių, jūs sustiprinsite jėgą savo realizacijai.
4. Žmogus visada turi pasirinkimą: klysti ir būti laimingu, arba visada būti teisiu ir gyventi pilkai. Galima būti problemų šaltiniu, o galima būti tuo, kuris sprendžia problemas.
5. Praplėsti savo laisvės ribas, pažinti savo apribojimus, elgesio stereotipus ir išeiti iš įprastų rėmų – garbingas žmogaus tikslas.