Kai serialuose tris sezonus lauki, kol vienas kitam neabejingi herojai galų gale pradės bendrauti horizontaliai, Woody Allenas, kurio filmuose viskas tik apie seksą ir sukasi, atrodo tikras iškrypėlis. Neapleidžia jausmas, kad po sekso revoliucijos nuolaužomis susikūrusi visuomenė tapo aseksuali. Mokslininkai šaukia, kad vyrų testosterono lygis krinta, pusė visuomenės serga depresija, kuri dalgiu kerta per libido, visi mokosi egocentriškai mylėti save, gal todėl seksas su kitais žmonėmis telieka tik svajonė, kurią reikia turėti, bet nebūtina, kad ji išsipildytų.
– Aš turiu klaust jų apie lytinio gyvenimo reguliarumą. Kas antra sako, kad sekso trūksta.
– Tai gal jos vienišos? – klausiu ginekologo.
– Tai kad ne. Tos vienišos irgi skundžiasi. Tik rečiau.
Vyrai skundžiasi dar dažniau, bet ne apie juos daina. Santuokoje seksas negyvena, kaip suprantu. Jis ten vegetuoja ir nyksta užspaustas rutinos. Tai kur jo dar yra? Galima pasižvalgyti tinderyje, kad pamatytum sekso bado nukankintos šalies aktualijas. Akis užkliuvo už vyriškio, ieškančio jautrios, laisvos, atviros sielos būtybės kelionei į kalnus, teksto, skirto moterims: „Vieną kartą paragauk, dešimt kartų nežiopsojus. Tinderį sukūrė vienos nakties nuotykiams, bet tos, kurioms dažnai skauda galvą, rado, kaip sulįst čionai, tai dabar turim pusiau ligoninę…“
Alio, kaip mane girdite? Moterys irgi turi specialiųjų poreikių, aha, ir seksualinių. Na, ir kas, kad tinderyje merginos žaidžia žaidimą „aš ne tokia“: seksu į kairę ir į dešinę nesitaškau, saugau save ypatingam vyrui. Ir iš veido matosi – nesitaško: įsitempusi, anemiška, mąsliomis akimis be ugnelės dvasingai fotografuoja instagramui maistą, gamtą, keliones, batus. Gal tie batai ir maistas nuotraukose – nauja sekso atmaina?
Atleiskim moralinius varžtus, pakalbėkim be emocijų apie tuos, kas jokiais saitais nesuraišioti, – jiems tai tokios galimybės! Kontracepcija ir apsauga nuo LPL prieinama visiems, o moterys vis dar elgiasi taip, lyg seksas be didžios meilės – gėda visam gyvenimui. Jei nėra įrodymų, kad jis dėl tavęs eina iš proto ar ketina vesti, – tragedija! „Sukritau į lovą su kolega po vakarėlio… Ką jis apie mane pagalvos?“ Laisva seksuali moteris, kuri moka džiaugtis gyvenimo malonumais ir žino, ko nori. Jis gavo, ko norėjo. Tu gavai, ko norėjai. „Ačiū“ pasakei? Jūs atsiskaitę. Beje, ta jauna moteris su savo kolega jau antri metai gyvena kartu. Įdomu, ką jis apie ją galvoja? Turbūt, kad jiems abiem labai pasisekė.
Norėjau prismaugt bičiulį, kai kadaise sakė, kad santykiai turi prasidėti nuo sekso. Jei netikęs, lengviau atsisveikinti nei po pažinties su jo tėvais, bukietų rožių, milijono laiškų, išnarstytų vidinių pasaulių ir kasdienių žinučių: „Labas rytas, mano meile.“ Jei bendras seksas abiem rauna stogą, daugiau šansų, kad jiedu gyvens ir po 20 metų…
Taip, po sekso pasikalbėsim, jei bus apie ką… Neaa, o gal pasikalbėkim prieš seksą, gal jo net nereiks?.. Ak, jam irgi patinka italų neorealizmas, Murakami ir košerinis maistas. Jūs perskaitysit visą Murakami, peržiūrėsit visus filmus lovoje po tris kartus, sekmadieniais kepsit šakšuką ir po penkerių metų ginekologui sakysit, kad seksas – tik per kalendorines šventes?
Kada seksas vietoj džiaugsmo tapo preke, nesuprantu: gausi, kai pamilsi, kai pasirodysi esąs tikras vyras arba kai matysiu, kad esi dosnus investuotojas. Vyras šoka ritualinius šokius ir asistuoja pūkšėdamas, nors nežino, ar kūniško džiaugsmo po penkto pasimatymo sulauks, net jei iki tol buvo „Furla“ terba, restoranai, teatras, kinas ir pasivaikščiojimai mėnesienoje.
Ant nosies 2019-ieji, o žmonių, kurie iš tikrųjų nori sekso ir pasiruošę jam atsiduoti, – mažai. Ir tiems kokie dvidešimt penkeri. Na, trisdešimt. Šitie dar laikosi ieškodami pagyvenusių ponių, nes jaunos jų draugės kuria tobulas instagramo fotografijas su batais ir maistu.
Gera žinia: jei esi moteris, tau šansų gauti sekso yra. Nemokamai, be pastangų ir su bet kuo, kuris patinka. Tik teks iš pradžių prisimint, kad seksas – smagu. Atpalaiduoja. Išlaisvina. Numaldo skausmą. Pašalina įtampą. Suteikia energijos. Grąžina akims spindesį. O po sekso pasikalbėsit. Ir ne apie politinius kataklizmus, ne apie ekonominius fuck up’us, o apie italų neorealizmą ir Murakami. Gal net apie Naujųjų sutikimą lovoje?
Tekstas rašytas žurnalui „Laimė“, gruodis 2018.