Pasirodo, kad šis reiškinys turi atskirą terminą – fear of missing out, arba FOMO, t.y. baimė praleisti kažką svarbaus. Nors paties reiškinio nauju pavadinti negalima, bet pats terminas atsirado ne taip jau ir seniai. Pavyzdžiui, į Oksfordo žodyną jis buvo įtrauktas tik 2013 metais ir jame paaiškinamas kaip „Nerimas dėl to, kad dabar kažkur vyksta įdomus ir įtraukiantis įvykis. Dažnai šį nerimą sukelia įrašai socialiniuose tinkluose.“
Žinoma, ir Pelenė nerimavo dėl to, jog gali nepakliūti į karaliaus organizuojamą šventę dar tada, kai internetu net nekvepėjo, tačiau FOMO gan plačiai išplito mūsų gyvenime būtent tada, kai atsirado socialiniai tinklai. Ir tai nenuostabu: jeigu anksčiau sužinodavome praleidę kažką įdomaus tik po kelių dienų (arba iš viso nesužinodavome), dabar tai vyksta vos ne tiesioginiame eteryje. O atsisakyti socialinių tinklų ir nesukti galvos dėl to, praleidai kažką ar ne, nėra taip lengva, nes jie jau seniai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Juk net posakį chebrytė sumąstė: „Jeigu tavęs nėra feisbuke, tavęs nėra niekur“. Ir kažin, ar tai padėtų, nes pojūtis, jog praleidai kažką svarbaus, niekur nebedings, o atvirkščiai – gali net sustiprėti, nes atsisakęs socialinių tinklų, net nesužinosi, kuo užsiima kiti…
Be to, ir pasirinkimas šiais laikais labai jau nekuklus. Jeigu anksčiau žinodavome vos apie kelis savaitgalį vyksiančius renginius, dabar matome spiečių renginių ir vakarėlių, kuriuose nori dalyvauti mūsų draugai bei pažįstami. Ir atrodytų – mums belieka suprasti, kurie iš jų gali dominti mus. Net ir apsispręsti iš karto niekas nereikalauja – gali pažymėti „domina“ ir toliau laukti, gal gi atsiras koks įdomesnis užsiėmimas. Tačiau toks begalinis sprendimų priėmimas išsekina ir sustingdo, nes visi variantai, kurių mes atsisakome, turi savų privalumų, o dėl to mūsų pasirinkimas gali pasirodyti ne toks jau ir patrauklus. Ir, tikėtina, kad tuomet mes pasmerksime save už „neteisingą“ pasirinkimą.
Nežiūrint į tai, kad FOMO yra paplitęs reiškinys, ištyrinėtas jis dar nėra labai nuodugniai. Žinomiausias šiam reiškiniui skirtas tyrimas buvo paskelbtas 2013 metais. Jo autorius, Esekso universiteto (Anglija) psichologas Andrew K.Przybylski su kolegomis surengė dvi apklausas, kurių tikslas buvo nustatyti, kokią įtaką daro FOMO įvairiems žmonėms.
Pirmojoje, tarptautinėje apklausoje, dalyvavo kiek daugiau nei tūkstantis žmonių, antrojoje – kiek daugiau nei du tūkstančiai Didžiosios Britanijos gyventojų. Tyrėjai padarė išvadą, kad tie, kurie buvo labiau nepatenkinti gyvenimu ir jautėsi nerealizuojantys savo poreikių, dažniau jaučia baimę praleisti kažką svarbaus. Taip pat, jie dažniau lankėsi socialiniuose tinkluose, tačiau taip ir liko neaišku, kas yra priežastis, o kas – pasekmė. Anot Andrew K. Przybylski, rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog FOMO sukelia asmeninės atsakomybės, kompetencijos stoka ir artimų santykių su kitais žmonėmis trūkumas, o tai, savo ruožtu, skatina mus vis dažniau lankytis socialiniuose tinkluose.
Psichologė ir gaštalto terapeutė N. Safonova teigia, kad baimės praleisti kažką svarbaus priežastis gali būti mūsų gyvenime esantys apribojimai. „Neįmanoma perskaityti visų knygų ir peržiūrėti visų kino filmų, susipažinti su visais žmonėmis, aplankyti visų vakarėlių… Tai – duotybė, kurią gali būti sunku priimti, ir į kurią nesinori žiūrėti, – sako ji. – Ir tuomet žmogus gali ilgą laiką gyventi su nežinia iš kur kylančiu nerimu, nuolatiniu troškimu aprėpti neaprėpiamą ir noru viską suspėti. O socialinių tinklų peržiūra tik pakursto šią ugnį – formuojasi klaidingas įspūdis, jog kiti suspėja viską, o tai reiškia, kad galiu ir aš.“
Specialistės nuomone, FOMO taip pat gali būti susijęs ir su vienatve. „Kaip išalkęs žmogus visur mato užkandines ir maisto parduotuves, taip ir žmogus, kuriam trūksta bendravimo, kreipia dėmesį į tuos, kurie gyvena įdomesnį ir turtingesnį gyvenimą.“
Kai kurie specialistai mano, kad FOMO yra labai panašus į apgailestavimą. Majamio universiteto psichologijos katedros profesorius dr. Amy Summerville pažymi, kad šis jausmas kyla tuomet, kai mes lyginame realybę su tuo, kaip galėtų būti, ir kas egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Kuo lengviau kažką įsivaizduojame, tuo stipresnis apgailestavimas randasi. „Kai mes matome kruopščiai sutvarkytas nuotraukas socialiniuose tinkluose, atspindinčias tai, kaip visiems buvo smagu, mes labai lengvai galime įsivaizduoti, kaip būtų buvę linksma ir mums“, – sako dr. Summerville.
Panašu, kad baimės kažką praleisti šiandien nebeišvengsime, tačiau ne viskas taip jau blogai. Pirmas dalykas, kurį vertėtų prisiminti žmogui, nusprendusiam su ja kovoti: iš šalies svetimas gyvenimas atrodo ne visai taip, kaip yra iš tikrųjų. „Socialiniuose tinkluose yra mažai tų, kurie pasakoja apie sunkius išgyvenimus. Dažniausiai mes dalinamės džiaugsmais ir gražiomis akimirkomis. Ir tai visiškai suprantama, – sako N. Safonova. – Žiūrint naujienų srautą, labai lengva nuspręsti, jog visi, išskyrus mane, gyvena sėkmingai ir laimingai, o tai reiškia, kad su manimi kažkas negerai. Tačiau tai – tik iškraipytas suvokimas“.
Psichologė A. Nečajeva pataria išmėginti „pirmosios pagalbos“ metodus, pavyzdžiui, apriboti lankymąsi socialiniuose tinkluose: išjungti svetainę iš karto, kai tik kyla neigiamos emocijos, arba naudoti tik darbo reikalams. Ji taip pat galvoja, jog padėti gali įvairūs atsipalaidavimo pratimai – meditacija, kvėpavimas, tačiau svarbu prisiminti, kad jie palengvins simptomus, bet nepanaikins priežasties.
Paulas Dolanas, knygos „Happiness by Design: Change What You Do, Not How You Think“ autorius siūlo dar vieną būdą. Jis mano, kad laimės pojūtį galima valdyti ir jis priklauso nuo to, į ką mes sutelkiame savo dėmesį. Todėl autorius pataria daugiau dėmesio skirti teigiamiems momentams, nes dėmesys – ribotas resursas.
Dar vienas būdas kovoti su FOMO – „satisficing“ (tai angliškų žodžių „satisfy“-patenkinti ir „suffice“-būti pakankamu) junginys. Ši idėja tapo populiari Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje Herbert A. Simono dėka. Jeigu labai supaprastinsime, jos esmė galėtų skambėti taip: mes pasirenkame ne patį geriausią, o pakankamai gerą variantą, kuris mums tinka pagal kelis kriterijus – vien tik dėl to, jog nesame pajėgūs apdoroti milžiniško kiekio informacijos ir atrasti idealaus varianto.
Toks požiūris gali būti naudingas tiems, kurie nusikamuoja beieškodami geriausio – prisiminkite, kad jūsų resursai nėra beribiai ir pasistenkinte šiek tiek atpalaiduoti situaciją. Taip, galbūt tai, kuo jūs dabar užsiimate, nėra idealu, bet jūs padarėte tokį pasirinkimą todėl, kad tame jūs matėte kažką tinkamo. Ieškodami partnerio jūs vargu ar susipažinsite su visais planetos gyventojais. Vakarėliams, darbui ar naujai lovai galioja tas pats principas.
Specialistų teigimu, už baimės kažką praleisti dažnai slepiasi gilesnės problemos ir nepatenkinti poreikiai. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau kai kurios priežastys yra aptinkamos gan dažnai – pavyzdžiui, žmogus nesijaučia vertingas ir įdomus. Tai – gan skausmingas išgyvenimas, ir todėl žmogus stengiasi nuslopinti jį pasiekimais darbe, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose ir tai demonstruodamas, su viltim sulaukti teigiamo palaikymo, pavyzdžiui, „laiko“ ar komentaro. Deja, bet šio poreikio neįmanoma patenkinti tokiais būdais. Pirmiausiai vertėtų pasigilinti į priežastis, kodėl gi žmogus nesijaučia vertingas ir įdomus, ir tuomet stiprinti teigiamą savęs vertinimą bei mokytis palaikyti save.
Kartais baimė praleisti kažką svarbaus rodo tai, jog žmogus dėl kažkokių priežasčių atsisako savo poreikių, pasirinkdamas „paprastesnį“ ir įprastesnį, bet jo poreikių nepatenkinantį gyvenimo būdą. Tuomet verta išsiaiškinti, ko iš tikrųjų jis nori, kokį gyvenimą jis nori gyventi, kokių poreikių ir norų jis atsisako. Stebėdami tai, kaip reaguojame į įrašus socialiniuose tinkluose, galime gauti nemažai atsakymų. Kurie įrašai sukelia stipriausias emocijas, rimtą pavydą? O kas trukdo tai turėti?
Svarbiausias dalykas, kurio turėtų išmokyti FOMO, tai – dėmesys sau, savo norams, poreikiams, galimybėms ir tikslams. Gali būti, kad jūs jaučiate trūkumą kažko svarbaus. Ir tai yra priežastis susimąstyti, kaip jūs matote savo gyvenimą ir kuria kryptimi jums vertėtų keliauti. Gali būti, kad jūs tiesiog bandote aprėpti neaprėpiamą ir pabūti visur vienu metu – tuomet geriau susikoncentruokite į tai, kas jums iš tiesų svarbu, ir atsisakykite nesvarbių dalykų. O tai jums būtinai patars giluminės vertybės. Iškelkite jas į paviršių, apžvelkite ir įsileiskite į savo gyvenimą.
Ir dar. Prisiminkite, kad kitų žmonių gyvenime taip pat yra rutina, kuri vargu ar panaši į ryškius paveikslėlius feisbuke.
Daugiau Ilonos tekstų skaitykite www.drasagyventi.lt.