Iškart į galvą peršasi senas banalus posakis „Lengva pasakyti – sunku padaryti“, nes taip, jei gyventume teoriniame tobulame pasaulyje, kur turėtume stebuklingąją lazdelę ar kokį magišką mygtuką smegenyse, kurį užtektų vien paspausti ir stresas išnyktų kaip užgesta vaizdas kompiuterio ekrane nuspaudus komandą „shut down“.
Todėl išgirdus tokį patarimą, norisi mandagiai paprašyti jį pasilaikyti sau… Nes, kur padėti stresą ir kaip jo išvengti, kai gyvenime tenka susidurti su tokiais įvykiais ir aplinkybėmis, kur vien geri norai ir smagus nusiteikimas nepadės: savo ir artimųjų ligos, nesėkmės darbe, rūpesčiai su vaikais, praradimai, nesusiklostę santykiai ir t.t. Junginėk nejunginėjus to įsivaizduojamo mygtuko smegenyse, jis neveikia.
Vis dėlto, praėjus pirminiam erzuliui, kai išgirsti tokį „genialų“ patarimą ir nurimsti bei į viską pasižiūri ramesniu protu, pamatai, kad būdų stresui sumažinti, o kai kuriais atvejais net išguiti iš mūsų kasdienybės yra.
Visų pirma, priėmimas ir suvokimas, kad tavo gyvenime vykstantys įvykiai ir toliau vyks – nepabėgsi, neištrinsi, todėl geriau priimti. Bent kuriam laikui pasitelkti „yra kaip yra“ metodą ir leisti sau nurimti, o ne lėkti strimgalviais sprendžiant tą akimirką neišsprendžiamus dalykus.
Pripažinti, kad nesame pasaulio valdovės, kurios žino atsakymus į visus klausimus ir dar žino visus sprendimo būdus, kiekvienai gyvenimo situacijai. Tačiau šalia šio suvokimo, kad egzistuoja begalės mūsų kontrolei nepasiduodančių dalykų, mes lygiai taip pat galime pasidžiaugti, kad yra sferų, kur galime mosikuoti ta burtų lazdele į kairę dešinę ir ji veikia!
Atsijojus situacijas, kurios sukelia stresą nepasiduodantį mūsų kontrolei, susitelkime į tuos kasdienius įvykius, kurie veda mus iš pusiausvyros, nors to galėtume tikrai išvengti. Maži „stresiukai“, į kuriuos nekreipiame dėmesio daro didelę įtaką mūsų bendrai savijautai tol, kol ignoruojame juos, susitelkdami tik į „didžiąsias problemas“.
O mažųjų kasdienybės niekadėjų išgaudymas gali tapti smagiu ir smalsiu žaidimu. Ir net suteikti energizuojantį jausmą „aš suvaldau, sukontroliuoju“. Paminėsiu keletą savo kenkėjų, gali visko būti, kad jie bus atpažįstami ir jums, o jūs savo ruožtu pergalvokite, ką galite patobulinti savo dienoje, išvengiant nereikalingo susierzinimo ir pykčio protrūkių.
Kontroliuokme tai, kas sukontroliuojama. Dažnai atrodo, kad išmušti iš vėžių gali tik svarbūs įvykiai, netikėtos aplinkybės ir pan. O iš tiesų stresą sukeliančių nenaudėlių apstu, jų knibždėte knibžda buityje. Iš kur jų tiek daug? Mes pačios juos prisišaukiame. Organizuota buitis ir aplinka padeda išvengti streso ir panikos, kur jai ne vieta ir ne laikas. Jei kruopščiai peržiūrėtume savo rutiną, pamatytume, kad tikrai pačios sau bergždžiai gadiname nervus: tingėjau važiuoti į plovyklą, o šį rytą apsivilkau šviesų paltą ir skvernu perbraukiau per purvinas mašinos dureles. Hrrrr! Kas rytą skubu ir paskutinis lašas kantrybės taurę perpildo tada, kai reikia užrakinti duris ir nerandu raktų. Pypt! Ryte dešimt kartų persirengiu, nes niekas neva netinka, o kadangi mintys sukasi tik apie vėlavimą, ir dėl garderobo susikaupti negaliu. O juk būtų užtekę iš vakaro pasimatuoti keletą drabužių variantų ir ryte ramiais nervais apsivilkti pasiruoštą komplektą… Pažįstamos situacijos? Jų kaip adatų prismaigstyta mūsų kasdienybėje. Tvarka šioje srityje padės neįsidurti, o kartu ir užbėgti stresui už akių.
Dar vienas gajus ir lyg devingalvis slibinas gerą nuotaiką ryjantis dalykas yra vėlavimas. Aš esu, nors jau norėčiau sakyti buvau chroniška vėluotoja. Tikrai tuo nesididžiuodavau, bet pusiau numodavau į tai ranka, lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas, mano duotybė. Bet tai jokia duotybė, tai elementarus bukumas, apsimesti, kad tai nevaldoma.
Valdoma ir dar kaip! Pradėjusi sąmoningai planuoti ir skaičiuoti laiką bei atvykti sutartą valandą į numatytą tašką, pajutau didžiulį malonumą ir ramybę. Ne tik eliminavau stresą šioje situacijoje, bet dar ir gavau dovanų – pasitenkinimo jausmą, kad galiu tai kontroliuoti.
Dar vienas klasikinis atvejis – pasiruošimas šventėms ir svarbiems įvykiams. Tai ypač aktualu dabar, kai artėja Kalėdos ir Naujieji metai. Savo valia sugebėdavau taip save įvaryti į streso spąstus, kad dovanas artimiesiems pirkdavau Kūčių dieną… Vakare laukia šventinis vakaras, o vidury dienos aš dar be dovanų. Jokios šventinės nuotaikos galvoje ir širdyje tik chaosas ir panika bei nepasitenkinimas, perkant ne visai tai, ką norėčiau. Dar blogiau, kartais su dovanomis net pavėluodavau ir įteikdavau jas po švenčių. Katastrofa. Todėl nusprendžiau, kad šiais metais bus kitaip – nes aš galiu tai kontroliuoti. Ir šventinį pasiruošimą pradėjau dar lapkritį. Nes tokiems dalykams nėra sąvokos per anksti – kuo anksčiau susitvarkysi rūpesčius, tuo daugiau liks tikrojo šventinio džiaugsmo.
Tai tik keletas streso šaltinių, kuriuos galime lengvai kontroliuoti. Peržiūrėkite savo gyvenimo scenarijų ir pradėkite streso medžioklę jau dabar, nelaukiant pažadų naujiems metams.