Ten į pirkinių krepšelį (nors šiuo atveju geriau imti vežimėlį) kraus traškučius, bulves blynams, rūkytą dešrą, marinuotų agurkėlių, kepalą kvapnios itališkos duonos, dėžę šokoladinių ledų ir dar daug visko, už ko tik užklius alkanos akys. Gali būti, kad parsinešusi pirkinius sės į mašiną ir nulėks iki greitojo maisto restorano, kur ruošia sultingus mėsainius ir gruzdina nuodėmės vertas bulvytes. O po pusdienio jau rinksis picą iš mėgstamos picerijos valgiaraščio. Tai moteris užvaldyta PMS, ir ta moteris esu aš.
Prašau, prisipažinkite, kad ir jums taip būna. Pirkinių sąrašas gali keistis pagal skonį, bet tas nevaldomas noras pirkti maisto neskaičiuojant ir šlamšti negalvojant apie juosmenį ir klubus prilygsta savotiškam transui. Tokiu metu aš nieko aplinkui nematau ir negirdžiu, akyse sukasi dailūs rusvi mėsainiukai. O ir skrandis tomis dienomis sugeba priimti tokį kiekį nesuderinamo maisto, kad net kalėdinis stalas, neatlaikęs konkurencijos, verkia kamputyje.
Telieka iš savęs pasijuokti, nors iš tikrųjų tai be galo erzina. Gyveni, normaliai maitiniesi, laikaisi tam tikrų įpročių, ir staiga viskas ima slysti iš rankų. Net į kalendorių žiūrėti nereikia – tos dienos ateina garsiai lyg atominė bomba. Jautiesi lyg po badmečio, tave užvaldo stichija ir nevaldomai neša neša neša. Tik ne nežinoma kryptimi, o į visus pakeliui esančius greitojo maisto restoranus, picerijas, bulvių patiekalų užeigas...
Pastebėjau, kad tą vieną ar dvi dienas, kai PMS pasiekia piką, kai esi užvaldyta hormonų ir galvoji tik apie maistą, geriau tam vajui pasiduoti. Iš pradžių bandžiau kovoti, tarkim, vietoj mėsainio su padažu ir bulvytėmis išsikepti gabalėlį jautienos nugarinės su daržovėmis. Kuo baigdavosi? Suvalgydavau mėsos, o po pusvalandžio jau šveisdavau ir mėsainį.
Supratau, kad tos kelios dienos tikrai yra tarsi stichija, su kuria reikia ne kovoti (na, kaip kovosi su cunamiu), o prie jos prisitaikyti. Visi bandymai save apgauti baigdavosi dar liūdniau – dvigubai didesniu kiekiu maisto skrandyje. Todėl dabar ištikta cunamio iškart suvalgau to, ko labai noriu. Ne apgaudinėju save, o kaip tik įsiklausau į organizmo poreikius ir leidžiu sau rinktis. Tebūnie riebu, sūru ar saldu ir kaloringa, bet tai bus vienas patiekalas be sveikesnių preliudijų. Nors kiekis bus mažesnis, o ir pinigų mažiau ištaškyta.
Apnikus ėdrumui negalima pamiršti judėjimo. 10 tūkstančių, geriau ir dar daugiau žingsnių ar kitos pasirinktos mankštos. Tai padės sudeginti bent šiek tiek prarytų kalorijų, paspartins medžiagų apykaitą ir nuramins graužiančią sąžinę.
Išvaikščiokite PMS
To nelemto PMS nepasiųsi keliauti toli toli, tačiau jūs pati nuo jo tikrai galite pabėgti. Ar nuplaukti, nueiti, nuvažiuoti dviračiu, iškvėpuoti per giliųjų raumenų treniruotes ir pan. Mintį supratote – kai kankina šis sindromas, keliantis sumaištį visame kūne, prote, o ir sieloje, reikia judėti. Tai skamba paradoksaliai, nes neretai atrodo, kad būtent tomis dienomis niekam nėra jėgų. Tačiau tai apgaulingi kūno signalai, ignoruokite juos, prisiverskite pajudėti ir netrukus džiaugsitės rezultatais.
Ilgi atstumai išvalo ir įkyruoles mintis apie maistą. Nors dažnas šaldytuvo durelių varstymas, ko gero, irgi sudegina šiek tiek kalorijų, bet geriau rinktis pasivaikščiojimą. Sakysite, nuobodu tiesiog pusvalandį ar valandą žingsniuoti, kur kas įdomiau žiūrėti televizorių ir kartu tikrinti virtuvės spintelių turinį. Bet susikurti pramogų galima ir lauke. Pasivaikščiojimai taps itin patrauklia veikla ir intriga, kurių lauksite lyg kitos mėgstamo serialo dalies, jei šias minutes ar valandas paversite atradimų laiku.
– Įsiklausykite į gamtos garsus. Net gyvenant mieste galima pajusti artumą su motina gamta. Lietuva tokia graži ir žalia. Net sostinėje netrūksta miškelių, parkelių tiesiog miesto teritorijoje ar visai šalia. Užtenka nediduko pušynėlio – ir jau gali klausytis paukščių džiazo ar medžių šnarėjimo, uosti gaivų žalumos aromatą. Žiemą ar ankstyvą pavasarį gamta irgi įdomi. Išgirdote genio stuksenimą. Eikite dairydamasi – gal jį išvysite? Tokie pabėgimai į gamtą mane visada priverčia pasijusti smalsiu vaiku, kuris tuo metu tikrai negalvoja, kaip prisikepti kalną bulvinių blynų.
– Domėkitės muzika. Pasaulyje sukurta tiek įstabios muzikos, kuriai vis trūksta laiko ar aplinkybių. Tad prašom, mėgaukitės ja lauke – prisiminkite mylimus, bet užmirštus kūrinius, klausykitės naujų dainų.
– Klausykite audioknygų. Pasivaikščiojimų metu jos tampa nepakeičiamos. Namuose, gulėdama lovoje ar vonioje, rinkčiausi tik popierines, bet eiti su knyga rankose nepatogu ir nesaugu. Be to, atimi iš savęs malonumą stebėti aplinką. O štai audioknygos suteikia laisvę skaitant judėti. Kaip ir muzikos, knygų tiek daug ir norisi tiek jų perskaityti, tad bent dalį galime išgirsti, derindamos dvi naudingas veiklas. Tik nusistatykite paprastą taisyklę – įsijungti audioknygą tik vaikštant lauke. Kai įsitrauksite į intriguojamą turinį, nejučia ieškosite sportbačių ir skubėsite išeiti iš namų. Tai taps dar viena puikia motyvacija.
– Paskambinkite artimiesiems. Kai išeinu pasivaikščioti, skambinu mamai. Dienos rutinoje vis trūksta laiko, noro ar jėgų, jautiesi pavargusi kalbėti. Bet išsiruošusi pasivaikščioti, gali skirti laiko artimiems žmonėms. Kad būtų patogu judėti, skambinu ne laikydama telefoną prie ausies, o naudodama ausines.