Millennial kartos (gimusių 1981-1996 metais) moterys — pirmosios pasaulio istorijoje, galinčios visiškai nebepriklausyti nuo vyrų, priešingai nei visos moterų kartos iki šiol. Juk dar mūsų mamos, gimusios ir augusios sovietmečiu, vos pabaigusios mokyklą buvo gąsdinamos senmergyste, o 25-erių metų nuotaka dažnu atveju buvo laikoma „jau ant ribos“. Šiandien žinom, kad tik sulaukus 25-erių smegenyse susiformuoja dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir emocijų reguliavimą — mūsų mamoms tekėti ir vaikus gimdyti dažnai tekdavo šios smegenų brandos ir nesulaukus. Santuoka, namai, vaikai, puodai, daržai, pensija ir anūkai — moters gyvenimo programa buvo aiški.
O kaip gyvename mes, pirmoji karta moterų, turinčių absoliučią laisvę rinktis? O gi vargstam, bandydamos suderinti visas savo galimybes bei ambicijas su prigimtiniu noru kurti santykius. Juk žmogus — bandos gyvūnas. Mums vienišumas nėra natūrali būsena, todėl mano kartos moterims nors ir jokioje gyvenimo srityje išgyvenimui nebereikia šalia savęs turėti priešingos lyties partnerio, jos santykių dažnu atveju nori. Tik ne tokių santykių, kurie tiko mūsų mamoms ar močiutėms, labiau už viską bijojusioms nesukurti šeimos, o tokių, kuriuose jaustųsi lygiavertės, išklausytos, saugios ir turinčios vietos bei resursų savo asmeniniam gyvenimui. Tačiau šiandien tokį kokybišką santykį rasti dažnu atveju prilygsta kosminei fantastikai. Nenuostabu, kad daugėja moterų, sąmoningai nusprendusių santykių neturėti. Nes, paprasčiausiai, nelabai yra su kuo tokius santykius kurti.
