Beklausant ausys raitėsi nuo tokių niekingų plepalų. Tačiau apmaudas labiausiai kilo ne dėl lektoriaus tauškiančio niekalus, bet dėl kolegų. Prisimerkus pažvelgiau į juos ir pakraupau nuo vaizdo – jie pritariamai linkčiojo galvomis! Kilo klausimas, iš kur mūsuose šitiek daug homofobijos? Pažvelgus net į dabartinę visuomenę, aiškiai matyti, jog yra susimaniusių sau žmonių, kad sociume privilegijuotas yra tas, kuris heteroseksualus. Kodėl nekalti žmonės tampa kitų pašaipų, smurto, neapykantos kalbos, grasinimų aukomis? Priežasčių apstu: homofobiški asmenys yra menkos savivertės, todėl bet kas, kas jų akimis yra kitoks, gali pažeisti vidinį saugumą, kurio ir taip maža. Vis dar egzistuojančios lyčių rolės, kaip pavyzdžiui, tradicinis vyriškumas darys viską, kad tik nepasirodytų turįs bent kiek savyje moteriškumo, juk gėda, nes juk tikras vyras yra tikras vyras. Dalis mūsų visuomenės yra itin agresyvi. Kaip nebūsi piktas, kai nesiimi atsakomybės už savo gyvenimą ir vis dar galvoji, jog tavimi kažkas turi pasirūpinti ir dalykai privalo vykti pagal tavo planą, o kai taip nevyksta, žinoma, kad kaupiasi pyktis, kuris virsta agresija.
Džiaugiuosi, kad šių dienų būvyje pasisakyti, jog esi homofobas – gėda. Kai sutinki žmogų, kuris teigia, jog neapkenčia gėjų (nes kažkodėl vis dar jie labiausiai kliūva) suvoki, kad šis žmogus gyvena praeitimi ir nelabai turėsi apie ką pasikalbėti su juo. Tačiau labiausiai sielą gelia tai, kad vis tik tokių homofobų yra apstu mūsų berželių krašte. Ir tie homofobai yra būtent tie, kurie skleidžia neapykantą bei agresiją.
Taigi, pragyvenome Covid‘o pandemiją, dabar turime pragyventi homofobijos pandemiją.
Matote, LGBTQ+ bendruomenėje žmonės dažnai serga depresija, nerimas yra tapęs kasdienybės dalimi, būtent juos dažniau aplanko suicidinės mintys. Turbūt supratote, ši bendruomenė yra nepaprastai pažeidžiama. Kodėl? Dėl Jūsų, brangieji, mūsų, homofobai. LGBTQ+ bendruomenės nariai nesijaučia saugūs gyvendami šalyje, kurioje tik dėl to, kad tu ne heteroseksualus gali patirti fizinę bei psichologinę prievartą. Nesenai teko išgirsti šokiruojančią žmogaus istoriją. Tamsioje, mažo miestelio laiptinėje, keli aštuoniolikmečiai panaudojo fizinį smurtą prieš žmogų tik dėl to, jog pasigirdo kalbos, kad jis gėjus. Štai kaip reiškiasi tradicinis, iškeliamas į viršų heteroseksualusis vyras. Kaip ir tradicinė šeima nėra šventas Marijos paveikslas, taip ir tas pats heteroseksualus žmogus, nereiškia turintis vertybinį pamatą. Po tokių istorijų suvokiu, kad tokie asmenys kritę, kaip ten sako? Žemiau plintuso? Tačiau, kad ir kaip bebūtų yra nepaprastai svarbu tuos žmones nenurašyti į visuomenės pakraščius, bet šviesti.
Kaip?
Ugdymas
Ar esate girdėję posakį, kuris manęs nedžiugina, bet geriau bjauri tiesa, nei saldus melas, taip? Pasaulis tobulėja su kiekviena diena, tačiau ugdymo programos atsilieka? Tai va, pirmiausiai ką turėtume padaryti, tai šviesti dar mokykloje mūsų jaunuomenę apie LGBTQ+ bendruomenę. Mokykloje ir taip mažai skiriama dėmesio žmogaus teisių klausimams. Pavyzdžiui, per istoriją apie žmogaus teises galima kalbėti Antrojo pasaulinio karo kontekste, griebiant holokausto bei trėmimų tematikas ir pan. Apie tai reikia kalbėti, tačiau nėra nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikinis žmogus, žmogaus teisių kontekste. Jeigu pradėtume šviesti jaunuomenę apie LGBTQ+ būtų tik visiems geriau, gal pagaliau, na pagaliau, sugebėtume priimti kiekvieną ir šitaip kovoti už žmogaus teises, na ir taptume ta vieta, kurioje visiems gera gyventi.
Domėtis apie LGBTQ+ bendruomenės susiduriamas problemas
Kaip ir sakiau, smurtas, patyčios, atstūmimas yra šios bendruomenės kasdienybės dalis, kas tik šią bendruomenę daro ypatingai pažeidžiamą. Kiekvienas, gyvenantis šiame pasaulyje, turi teisę gyventi saugiai, tai kiekvieno iš mūsų prigimtinė teisė. Gyvendami savo mažame pasaulėlyje ir nesidomėdami, kas vyksta aplinkui, užstringame siauraprotiškume. O tai neleidžia atjausti ir iš tiesų suprasti, kaip yra kitur. Todėl tam, kad homofobija būtų sutramdyta, siūlau kiekvienam pradėti domėtis, ką išgyvena šie žmonės. Reikia tiesiog paskaityti ir svarbiausia paieškos nepareikalaus didžiulių pastangų tam, kad rastum visas problemas, su kuriomis susiduria LGBTQ+. Suradę duomenis, pakraupsite, bet gal tai išgelbės jus nuo noro tapti ar toliau tęsti homofobijos kelią.
Stebėkite savo kalbą
Visų pirma, gėjų vadinti p****u mažų mažiausiai yra neadekvatu, o labiausiai – neteisinga. Visų pirma, šis žodis turi neigiamą konotaciją. O žvelgiant istoriniu požiūriu žodis „pederastija“ yra atėjęs iš antikos laikų, kai tai reiškė, homoseksualaus vyro santykis su jaunuoliu arba kaip nušviečia Platono dialogai, tai erotinis brandaus vyro ir bebarzdžio jaunuolio ryšys, šis ryšys turėjo ir neva pedagoginį santykį. Galima spekuliuoti ir teigti, kad antikos laikais „pederastija“ buvo panašiau į suaugusio vyro vaiko išnaudojimą, kas nėra apie gilų santykį tarp homoseksualių asmenų, kuriuos išdidžiai vadinate p*****s. Vadindami taip, tiesiog patys apsigaunate, o apsigaudami, užgaunate kitą žmogų.
LGBTQ+ bendruomenė yra viena pažeidžiamiausių mažumų pasaulyje diskriminacijos, patyčios, neapykantos kalbos kontekste. Todėl verta perkratyti savo žodyną ir neapykantos kalbos nenaudoti. Nes ei, juk pirmiausiai tai kenkiate sau užkliudydami dar ir kitą. Neapykantos laikymas savyje kenkia sveikatai, tad pagalvokite, ar verta rašyti neapykantos kupinus komentarus, neapykantos kupinas žinutes žmogui, kuris nenusipelnė pykčio. Gal verčiau būtų nueiti pas psichologą ir iš esmės išspręsti savo vidines problemas bei pasiaiškinti, kodėl jūsyse glūdi šitiek daug pykčio, agresijos ir neapykantos?
Matote, anksčiau ar vėliau homofobija išnyks, nes nėra dėl ko pykti, kad esame skirtingi. Įsivaizduojate, koks absurdas yra plūstis pykčiu tik dėl to, jog esame įvairūs? Kas svarbiausia, niekada nebūsime vienodi, bet einame beprasmišku keliu stengdamiesi visus suvienodinti! Galite sakyti, kad homoseksualumas yra nenatūralus dalykas. Bet kas pasakė, kad nenatūralu? Gamtoje nėra nieko, kas būtų nenatūralu. Čia tik krikščioniškosios visuomenės atgarsiai, kuri beje, jau nėra tokia ir krikščioniška. Krikščioniškoje kultūroje, kurioje tikima, kad Dievas sukūrė pasaulį taip ir buvo sumanyta idėja, kad viskas kas ne Dievo kurta yra nenatūralu. Bet palaukit, juk neapykanta tuomet irgi turėtų būti nenatūrali. Deja, bet net savo pažįstamų rate turiu žmonių krikščionių, kurie skleidžia neapykantą homoseksualiems asmenims. Matyt, kažkur beskaitydama Bibliją praleidau eilutę apie leidimą neapkęsti kitą žmogų.
Pavasarį stebėjau vieną diskusiją, kurioje buvo aiškiai išsakyta žinutė, kad homoseksualumas yra XXI a. pramanas, neva buvo visada vienaip, o štai dabar esame pasileidę, nužmogėję ir bandome sugriauti tradicinę šeimą. Kaip istorikė, galiu pasakyti, jog tai yra netiesa. Homoseksualių žmonių būta visais laikais, tik skirtingu laiku žmonija juos priėmė skirtingai. Turbūt net nereikia priminti Antikos laikų ir jų natūralaus požiūrio į homoseksualumą. Štai senovės graikų mitai puikiai iliustruoja, kuo gyveno tuometinė Graikijos visuomenė. Iliada nemini, kad Tetidė būtų prieštaravusi savo sūnaus Achilo santykiams su Patroklu. O trumpam nukrypus nuo mitų į realybę ir prisiminimus Makedonijos istoriją, galime sužinoti, jog Aleksandras Makedonietis parsivedęs pietų į namus savo meilužį Hefestioną, pas savo mamą Makedonijos karalienę Olimpiją, nesulaukė neapykantos kalbos, agresijos, pykčio iš motinos.
Biologija žmogaus galimybes plečia, kultūra jas siaurina. Kultūrą, kurioje gyvename dabar, brangieji, sukūrėme mes. Deja, šioje kultūroje nėra patogu gyventi visiems. Gera žinia ta, kad jeigu kultūrą sukūrėme mes, mes ją galime ir perkurti. Homofobijai nėra šansų išlikti, pasaulis per ne lyg greitai keičiasi, kad jame liktų vietos neapykantai, agresijai bei homofobijai. Todėl mylėkite, tiesiog mylėkite!