Mane labiausiai pykdo, kad šios puskvailės pasakodamos ir dalindamosi savo kvailystėmis įvardija ir sako „mes, moterys“. Tarsi atsakomybės vengimas, brutalus kvailumas, nesąmonių kalbėjimas būtų išskirtinai moterų savybės.
Tai sąrašai, kur moterys nežino, ko nori, neturi, ką apsirengti, joms viskas „taip išėjo“ ir jos už nieką gyvenime neatsakingos, nes dėl visko šiaip ar taip kaltas vyras. Nes jis, niekšas, nesugeba perskaityti minčių ir be klausimų padaryti taip, kaip nori tos moterys, nors jos pačios tiksliai nežino ko nori.
Kai parduotuvėje esančiam vyrui sakote, kad „nežinau, ko noriu skanaus, ką išrinksi, tas bus gerai“, bet jam išrinkus ir parvežus namo jūs vis tiek liekate nepatenkinta, – tai yra jūsų kaltė ir atsakomybė. Nepatiko, ką pervežė? Tai keliauk į parduotuvę ir nusipirk, ko nori. Ar jūs ir sutuoktinį taip rinkotės, nežinau kokio noriu, bet dabar šitas šalia, tai gal tiks, o gal ir ne, pati nežinau?
Apskritai, jei kalbame apie lyčių lygybę, vienodą atlygį už tą patį darbą, pagarbą profesionalumui, o ne lyčiai, – tai, visų pirma, turime kalbėti ir apie lygias atsakomybes. Negali turėti pagarbos, aukšto posto ir didelio atlyginimo nesugebėdama prisiimti atsakomybės. O atsakingas esi apskritai už viską, kas nutinka tavo gyvenime, nes arba tu savo gyvenimo šeimininkė, kuri sprendžia pati, kaip gyventi ir įveikti problemas, arba esi aplinkybių auka, kur kalti tik visi aplinkui, o tau jau „taip išėjo“.
Štai viena moteris prisisiuntė virusų į kompiuterį, meistras klausia, kur ji landžiojo, ką spaudė, gal kokius neaiškius failus parsisiuntė, ji atsako: „nieko aš nespaudžiau ir nesisiunčiau, taip išėjo“. Žinoma, kompiuteris pats pasispaudė ir prisiuntė virusų, o meistras – kvailys, nesąmonių klausinėja.
Arba verkšlenti ir visiems skelbtis, kad neturi ko apsirengti taip pat nėra labai protinga, nes nueik ir atsidaryk spintą, kas ten kabo? Taip, tavo drabužiai, reiškia – tu turi, ką apsirengti. Turiu tau dar vieną naujieną, šiais laikais net skurdžiausių valstybių gyventojai turi, ką apsirengti, tai jei sakai, kad neturi, gyveni blogiau už gyvenančius blogiausiai pasaulyje.
Kai esi supykusi ar kažkuo nepatenkinta, bet paklausta kas yra, sakai, kad tau „viskas gerai“ – reiškia tau ir yra viskas gerai. Lietuvių kalboje „viskas gerai“ ir reiškia viskas gerai, o visa kita tėra tavo išsidirbinėjimas.
Čia tas pats, kas pardavėjui, kuris tau atnešė dviem dydžiais per mažus batus, pasakyti, kad „viskas gerai“, juos įsigyti, o grįžus namo visiems skųstis, koks idiotas yra batų pardavėjas.
Arba nesutinkant su kuo nors sakyti „pirmyn“, bet kartu galvoti, kad vis tiek visi turėtų suprasti, kad galvoji priešingai. Vyras užsimanė išleisti visas santaupas žaisdamas pokerį, tu atsakei – pirmyn, jis nudžiugęs ištaškė visus pinigus. Bet, žinoma, durnius tai jis, kad jūsų nepaklausė, nors sakėte jam „pirmyn“.
Bet ar gali šeimoje, kur vienas durnas ir dėl visko kaltas, o kita – už nieką neatsakinga ir viskas jai „taip išėjo“, būti kitaip? Žinoma, kad gali, jei jūsų vyras turi antgamtiškų galių ir sugeba skaityti mintis.
Deja, bet dažniausiai tokių vyrų sutinkama lygiai tiek pat, kiek vienaragių ir sniego žmonių, todėl visoms neužteks.
Ir koks juokingas paradoksas: tos moterys, kurioms viskas „taip išėjo“, labai mėgsta sakyti, kad jos yra šeimos kaklas sukantis šeimos galvą. Bet kaip kaklas gali sukti galvą, jei pats kaklas nežino, kur nori suktis?