Savo tinklaraštyje psichologas rašo: „Šį laišką parašiau savo dukrytei, bet aš noriu jį skirti kiekvienai suaugusiai moteriai, kurią sutikau savo kelyje.
Moteriai, kuri niekada negirdėjo tokių žodžių iš savo tėvo. Taip pat aš jį skiriu berniukų – būsimų vyrų kartai, kuriems reikia išgirsti apie iš tikrųjų svarbius dalykus. Ar mano mažoji mergytė sutiks mylintį pakeleivį visam gyvenimui, priklauso nuo to, ar bent vienas iš jūsų nepamirš to, kas yra svarbu.“
Štai keli iš laiškų, surinkusių tūkstančius skaitytojų.
Tėčio laiškas dukrai apie jos būsimą vyrą
Mažyle,
neseniai su mama mes ieškojome informacijos Google. Ir netikėtai pamatėme pačių populiariausių paieškos užklausų sąrašą. Pirmoje sąrašo eilutėje puikavosi klausimas „Kaip sulaikyti vyrą“. Šis klausimas mane pribloškė. Paskubomis peržvelgiau kelis iš begalybės straipsnių apie tai, kaip visada būti seksualia, kada geriau paduoti jam alaus, o kada – sumuštinį, kaip padaryti savo vyrą protingesniu ir sėkmingesniu.
Ir aš supykau.
Tai – melas. Tu niekada neturėjai, neturi dabar ir niekada neturėsi tokios užduoties – „sulaikyti vyrą“.
Mažyle, vienintelė tavo užduotis – prisiminti, kad tu esi verta gero žmogaus meilės. Saugok šį žinojimą giliai širdyje, ten, kur jo negalės sugriauti jokie atsisakymai, praradimai ir egoizmas, kuriuos mes sutinkame savo gyvenimo kelyje. (Jeigu tu prisiminsi, kad ne tik tu, bet ir kiekvienas žmogus vertas pagarbos bei meilės, galiu sakyti, jog tavo gyvenimo kova laimėta. Bet tai kito laiško tema.)
Jeigu tu patikėsi, jog esi vertinga, pritrauksi tokį berniuką, kuris įstengs įvertinti tave ir kuris norės savo vienintelį gyvenimą skirti vis didėjančiai meilei tau.
Mažyle, aš noriu tau papasakoti apie berniuką, kuriam nereikės, kad jį kas nors „laikytų“. Nes jis pats norės būti šalia tavęs.
Man nusispjauti, ar jis teisingai laiko alkūnes, sėdėdamas prie stalo. Svarbiausia, kad jis neatitrauktų akių nuo tavo nosytės, kai tu juokingai ją raukai kvatodama.
Man nusispjauti, ar jis bent kažkiek moka žaisti golfą. Svarbiausia, kad jis galėtų žaisti su jūsų vaikais ir pastebėtų – kartais susižavėjęs, kartais susierzinęs – kokie jie panašūs į tave.
Man nerūpi jo vyriškumas. Svarbiausia, kad jam užtektų jėgų leisti tau išreikšti savo širdies jėgą.
Mažiausiai mane domina tai, už ką jis balsuoja per rinkimus – jeigu jis garbins tave namuose ir jaus gilią pagarbą širdyje.
Man nusispjauti, kokia jo odos spalva – jeigu jis nuspalvins jūsų gyvenimo paveikslą kantrybės, mokėjimo aukotis vienas dėl kito, atvirumo, švelnumo spalvomis.
Man nesvarbu ir tai, kokią religiją jis išpažįsta ar yra nereligingas. Svarbiausia, kad jis suvoktų, jog gyvenime yra šventi dalykai, ir žinotų, kad kiekviena gyvenimo minutė ir kiekviena minutė su tavimi yra šventos.
Ir paskutinis dalykas, mažyle: jeigu savo kelyje tu sutiksi tokį vyrą ir mes neturėsime nieko bendro, žinok, kad bet kokiu atveju mes turėsime svarbiausią vertybę pasaulyje – TAVE. Ir vienintelis dalykas, kurį tau verta daryti, kad „jį sulaikytum“ – būti savimi.
Amžinai tave mylintis Tėtis.