Štai sąrašas dalykų, kurie yra griežtai draustini moterų gyvenime sukakus šiai gražiai sukakčiai (taip pat aptarsime, kas yra leidžiama):
- nešioti sijoną virš kelių;
- nešioti sijoną ne virš kelių, bet džinsinį plėšytą, nes labai jau erziname mamas, močiutes ir bobutes gatvėje;
- dėvėti kelnaites su juostele;
- galvoti apie seksą (pulsuosime pernelyg daug seksualumo, aplinka neatlaiko, o ir šiaip moteriai – ir dar amžiuje – nedera ir negražu);
- užsiimti seksu (vaikai jau pagimdyti, nėr čia ko);
- kirptis būdais, kuriuos nesenai spausdino Delfi perspėdamas, kad negalima kirptis po keturiasdešimties. Anot lietuviškos aritmetikos ir ideologijos, būtina slėptis ir maksimaliai maskuotis, nes tai labai trikdo aplinką;
- vaikščioti į pasimatymus (po skyrybų pageidautina asmeninio gyvenimo neturėti, nes tai labai jau dirgina buvusius vyrus);
- klubinėti - vaikščioti į šokių/muzikos klubus. Vyresnei moteriai nedera klubinė aplinka, šokiai ar bet koks viešas džiaugsmo rodymas. Pageidautina, kad lietuvaitė visada būtų apimta mąslaus, švelnaus liūdesio ir nuolatos žvelgtų kažkur į tolį – per didelis džiugesys ir atsipalaidavimas ilgalaikiu būdu kenkia lietuvių sveikatai, sakė bobutės;
- sportuoti. Specialus ėjimas sportuoti yra tingių kontorinių milenielsių išsidirbinėjimas. Eikite geriau į bulviakasį, karvių melžti, talkas organizuoti;
- vairuoti, nes bobos prie vairo nesupranta, ką daro, ir jau tikrai didelė tragedija su važiavimu atbulomis – išvartomi gėlių vazonai, pašto dėžutės ir stulpai (turbūt teises nusipirko paklapsėjusios priklijuotomis blakstienomis arba vyras nupirko).
Ko privalomąja tvarka tikimasi ir aplinkos primygtinai reikalaujama daryti (pageidautina nuo žalios jaunystės ar net paauglystės, bet ypač po magiškojo keturiasdešimtmečio):
- būti prie puodų ir su vaikais, nes tokia moters lemtis ir paskirtis. Juk ne karjerai, mielos moterys, gimėme;
- drožti nagus lakuojantis ilgalaikiu manikiūru ištisais dešimtmečiais iki kol nukris natūralūs nagai, nes vyrams labiau patinka lakuoti ir mes tada atrodom kaip seksualios katytės, miau;
- peroksidu balintis plaukus, kad, gink, dieve, nelįstų žili. Tai baisiau negu apžėlusios pažastys ar intymios vietos;
- depiliuotis visus egzistuojančius plaukus, išskyrus antakius ir ant galvos – vyrams, nematantiems savo pimpalo per pilvą, yra nemalonu liestis prie apžėlusios moters;
- megzti, nes tai yra ramus užsiėmimas pasyviam moteriškumui, taip pat neša naudą šalikų ir kojinių pavidalu;
- skaityti. Su šituo visuomenė visiškai neturi jokių problemų. Ypač madinga skelbtis apie perskaitytas knygas ir vykdyti nedidelį tinklaraštį aprašant savo įspūdžius apie tai, kaip „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ išlaisvino jūsų moteriškumą, transformavo jus kaip moterį ir jūs nuo šiol svarstote įsigyti raudonos spalvos apatinį trikotažą, o gal net su Romute važiuosite autobusu iki Budapešto, nes išlaisvėjote kaip moteris. Jeigu jau apėmė visiškas avantiūrizmas, gal net Tinderį ta proga instaliuositės;
- moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ypač sveika žiūrėti muilo operas – jos labai gerai supresuoja ambicijas ir sveiko proto likučius, o taip pat norą gyventi savo gyvenimą – imamasi dūsauti apie Marijas Magdalenas ir savų problemų ar bet kokių minčių apie savirealizaciją kaip nebūta;
- socialinėje medijoje dalintis gėlių, jūros, dangaus nuotraukomis, ypač vietoje savo profilio nuotraukos: labai subalansuoja čakras ir moteriškumo tekėjimą, nereikia net į moteriškumo stovyklas su kitomis fėjomis važiuoti, aktyviai sutaupoma. Selfintis negalima, nes po keturiasdešimties fotografuojant save atimama sielos dalis ir artinamas išėjimas, o dar gi anūkus reiks ganyt;
- saikingas makiažas, tik ne kekšiškas (akių pravedimai kekšiška, kaip ir leopardo kailio imitacijos rūbai);
- gausiai lankyti kapus, juos fotografuoti, planuoti ir dalintis socialinėje medijoje;
- pageidautina taip pat pradėti svarstyti savo įkapių tendencijas; susiruošti suknelę ir duoti nurodymus dėl makiažo ir šukuosenos;
- ignoruoti bet kokius savo poreikius. Moters misija – tarnystė šeimai, vyrui ir dievui;
- nereikšti savo nuomonės. Visos moterys kvailos, todėl cit, boba, tylėt. Ne veltui dievas yra labiau išvystęs vyrų smegenis, o ne moterų. Jeigu taip atsitinka, kad moteris yra gana protinga, jai reikia tą savo protą supresuoti, pavyzdžiui, sprendžiant kryžiažodžius. Esant išskirtiniems talentams ir atvejams, vyras gali išleisti moterį sudalyvauti „Auksinio proto“ laidoje;
- dirbti patartina vien tam, kad turėtumėte pinigų savo pėdkelnėms, tamponams ir lūpdažiams – vis tiek grašius moka už tą sekretorių darbelį. Šeimą pilnai aprūpina patinas – aprūpintojas, kuris taip pat remia ir savo meilužę Svetlaną pigiomis apyrankėmis ir reguliariomis savaitgalio išvykomis į Londę – oumaigad, kai pagalvoji kiek turi uždirbt;
- be atodairos tenkinti aplinkos poreikius, nes tokia jau moterų prievolė;
- įsigyti kartę, ją prižiūrėti ir nuolat apie ją kalbėti.
Gerai, kaip jau supratote, leidau sau itin sodriai šaržuoti.
O dabar rimtai.
Ar jūs jau galite, po velnių, vienąkart baigti savo absurdo šaradas apie tai, ko galima ir ko negalima moteriai, peržengusiai keturiasdešimtmetį.
Apskritai moteriai.
„Nenešiokit sijono virš kelių“ – „gerai“, linkčioja moterų minia.
„Nevaikščiokite be makiažo“ – „gerai“, linkčioja moterų minia.
Man po poros mėnesių sueis keturiasdešimt dveji, ir aš gyvenu, elgiuosi ir rengiuosi taip, kaip patogiau man, o ne aplinkai. Mano aktyvus gyvenimo būdas skanduoja jaunatviškumą, nes aš atsisakau save vertinti pagal savo gimtadienių skaičių. Keliauju, vaikštau į pasimatymus, aktyviai bandau skirtingas veiklas – tenisą, kikboksą, skvošą, o pastaraisiais metais visiškai užsikabinau ant hip hopo. Nesuskaičiuosiu, kiek kartų esu girdėjusi kabinėjimosi ir zyzimo apie mano gyvenimo būdą.
Visgi gyvenimo būdas aplinkos tiek daug netrikdo, tai dar kažkiek toleruotina. Žinote, prie ko lietuviai kabinėjasi labiausiai? Aprangos. Tai, kaip, jų supratimu, turėčiau atrodyti ir rengtis. Turiu susikūrusi savo stilių ir klasikinį įvaizdį dažnai miksuoju su hipsteriniais ar hip hopo elementais. Absoliučiai dievinu trumpus sijonus ir sukneles – nėra patogesnių rūbų. Aš vaikštau kaip tankas ir man ilgi sijonai yra kaip kilpa ant kaklo – pinasi tarp kojų ir trukdo greitai šuoliuoti. Taip pat dievulis man suteikė visai neprastai atrodančias kojas. Aplinka klykia – Vlada, renkis pagal amžių! Vlada, dėl dievo, prisidenk savo plikas kojas! Palaukit, o kodėl aš turėčiau prisidengti? Nes jus tai trikdo? Kaip čia jums aiškiau pasakyti? Man neįdomu, kad jus trikdo mano kojos ar kiti dalykai. Tiesą sakant, jūsų nepasitenkinimas mano apranga signalizuoja problemą jumyse – greičiausiai tai trigerina kažkokias jūsų traumas, kompleksus ar skaudulius apie jus. Šituos dalykus labai gerai gydo terapija – gal jau būtų pats metas apsilankyti.
Rengtis ar elgtis pagal tai, kaip jums, o ne aplinkai patogiau, reikalauja nemažai stiprybės, nes reikia atlaikyti aplinkos spaudimą, komentarus ir nepasitenkinimą. Stiprybę galima išsiugdyti, kaip ir daugelį kitų jums reikalingų savybių. Kodėl amžiną atilsį Agnė Jagelavičiūtė turėjo šitokią didelę sekėjų minią? Nes elgdavosi ir gyveno taip, kaip devyniasdešimt procentų moterų nedrįsta, bijo, todėl tapo susižavėjimo objektu, ikona, pavyzdžiu šimtams tūkstančių, kurios pamažu nedrąsiai ėmėsi ją kopijuoti, išdrįsti ir daryti dalykus.
O nuo kada kam ėmė kliūti ilgi plaukai ir kodėl juos reikia po keturiasdešimtmečio kirptis trumpai? Mano praktiškai iki užpakalio. Vasarą aš juos pinuosi į afrikietiškas kasytes ir tada atrodau kaip baltoji Beyoncé.
Kodėl visuomenė suinteresuota, kad taip anksti pasiduotume? Jau esu rašiusi, kad seksistinei aplinkai (o tokia, deja, yra aplinka Lietuvoje) yra patogesnės mažiau problemų keliančios moterys. Neambicinga moteris nekelia problemų, nes jai įdomu tik jos daržas ir puodai. Tuo metu ambicinga moteris problemų kelia, nes ji nori siekti rezultatų ir siekia jų užmindama kitiems ant nuospaudų. Taip pat greičiausiai aktyviai kvestionuodama konsusines visuomenės normas ir kurdamasi savo taisykles.
Lietuvės moterys turi daug kompleksų dėl amžiaus – amžius slepiamas, apie jį meluojama. Taip pat daug kompleksų, susijusių su išvaizda. Bijomasi žilų plaukų, raukšlių ant veido, vaikščioti be makiažo, patologiškai tvarkomasi antakiai, blakstienos, nagai, oda, krūtinė.
Man gražu, aš tuo žaviuosi – neturiu nieko prieš grožio industriją, makiažą ar plastines operacijas. Milijardinė grožio industrija didelę dalį savo uždarbio kraunasi būtent iš nesaugiai dėl savęs besijaučiančių žmonių. Bet didelė pasenimo fobija signalizuoja, kad nėra meilės sau, yra tik nuolatinis diskomfortas dėl to, kokia esate. Dėl to patologiškai tobulinatės ir slepiate brandumą po dažais bei grožio procedūromis.
Skandinavijoje išmokau, kad moterys niekada jokiomis aplinkybėmis, visų pirma, nevertina savęs, visų antra, nėra vertinamos aplinkos pagal savo amžių, jo apskritai nėra įprasta akcentuoti – tai tik vienas faktorius iš gausybės. Moterys Švedijoje, nors dažnai kritikuoju jas kaip vyriškas, nesubtilias, nesugebančias išryškinti savo moteriškumo ir tuo manipuliuoti (ką puikiai yra įvaldžiusios mūsų žavios lietuvaitės), turi kai ką gal net kartais vertingesnio, iš ko lietuvėms privalomuoju būdu reikėtų pasimokyti – jos nesileidžia aplinkos šokdinamos dėl savo lyties, šeimyninės padėties ar amžiaus. Lietuvaitės, regis, yra nuosaikiai įsikabinusios joms prirašytų konsensusų, įtikimo ir buvimo patogiai bei neproblemiškai aplinkai kanonų.
Gal nepakenktų išmokti pamilti save ir savo amžių bei nustoti tenkinti aplinkos pageidavimus – jūsų gyvenimas nėra pageidavimų koncertas.
Metu jums iššūkį: eikite ir padarykite šiandien, o jei norisi – ir rytoj, poryt ką nors klaikiai ne pagal amžių. Ką nors, kas galvojate, kad jums nebetinka, nedera, negražu, nes „jau amžius“.
Įtariu, kad paragavusios to laisvės jausmo nenorėsite sustoti.