Matote, širdy aš – juodaodė. Nuo vaikystės esu visiškas hip hop‘o, soul‘o ir R&B (lietuviškai – ritmenbliuzas) vaikas, lingavęs į šios muzikos taktą dar nuo devyniasdešimtųjų. Tik tada radijuje hip hop‘o mažiau grojo, o ir šiaip mergaitėms nebuvo leidžiama užsiimti berniukiškais reikalais, todėl energiją tuo metu buvau labiau sutelkusi ties soulu ir R&B.
Tai, kas susiję su hip hopo kultūra, dievinu praktiškai viską: muziką, šokius, specifinį slengą – įskaitant ir sodrius keiksmažodžius, taip pat ir stilių. Pirmą kartą nuvykus į Niujorką man tiesiog stogą nurovė iš malonumo. Brukline yra ištisi blokai ir rajonai, kur baltųjų net nesimatydavo, o saulėtą, iš karščio garuojančią rugpjūčio dieną skrosdavo hip hop muzikos ritmai. Gatvėse šokdavo labai stilingi, beisbolo kepuraitėmis, skarelėmis ir stipriai per dideliais marškinėliais dėvintys bičai, susipynę afrikietiškas kasytes, taip pat dauguma nešiojantys grills (tai aksiniai papuošalai ant priekinių dantų).
Hip hopo kultūros ištakos iš ten ir kyla – auksinėmis grandinėmis apsikarstę oldskūliniai OGs (angl. original gangsters) atkeliavę iš septyniasdešimtųjų Bronkso rajono marginalizuotų juodųjų ir latino kultūrų Niujorke. Hip hop‘as daug metų buvo išskirtinai juodaodžių kultūra, todėl pasirodęs kone tobulai repuojantis baltaodis Eminemas dešimtajame dešimtmetyje sukėlė tikrą furorą. Net jei specialiai nesidomite hip hop kultūra, ji yra nematomomis gijomis apkarsčiusi šiuolaikinę mados, muzikos, stiliaus, gyvenimo būdo kultūrą – šiuolaikinė muzikinė stilistika yra persipynusi ir įgavusi naujų laikų skambesį.
Kur Vilniuje eiti šokti gatvės šokių? Man nežmoniškai pasisekė, nes mūsų mylimoje sostinėje stovi labai jauki gatvės šokių studija „Skillz“, ir ten priima visus, nuo vaikučių pabiručių iki tokių jau nuaugusių pasiutusių tetų, kaip kukli šių eilučių autorė.
O pirmiausia reikia pasidžiaugti – mes turime nuostabų, puikų, talentingą, krūvas apdovanojimų pelniusį ir daug kur užsienyje besimokiusį trenerį Gytį Jeremičių. Jis tikras mentorius, o taip pat – hip hopo meno technikos mokytojas. Gytis – šarmingas, atsipalaidavęs ir absoliučiai paniręs į hip hopą, dargi ir labai stilingas.
Šiandien aprašau jums savo dviejų mėnesių šokio patirtis.
Veiksmo vieta: „Skillz Street Dance Studio“ (netoli Vašingtono aikštės centriniame Vilniuje, dėl ko hiphopiška patirtis dar labiau suamerikonėja, tik niekaip nesuprantu, kodėl lietuvių kalboje iki šiol neįvesta raidė W).
Ši šokių studija jau yra žinoma Vilniuje dėl savo plačios šokių stilistikos skalės: čia galima šokti ne tik hip hopą, bet ir house, breaką, latino, vogue, high heels ir taip toliau. Kiekvienas stilius turi savo atskirą profesionalų trenerį, kurių dauguma – talentingi ir apdovanojimus iš tarptautinių konkursų parsivežę Lietuvoje žinomi jauni žmonės.
Kaip viskas vyksta: Suaugusieji yra priskirti 14+ grupei, todėl susiformavo tokia jauki paauglių–jaunuolių grupelė. 80% grupės sudaro mokinės, kažkiek – studentės, likusią – ūgtelėjusios moterys. Suaugusiesiems mokymai nesiskiria – visa grupė mokosi hip hopo pagrindų ir šitoje stadijoje esame pradedantieji. Taip pat yra pažengusiųjų grupės.
Šokame dukart per savaitę, po valandą. Tai yra šešiasdešimt minučių vidutinio arba aukšto intensyvumo kardio treniruotė, išskyrus tuomet, kai treneris aiškina dalykus, – tuomet ilsimės, gaudome kvapą ir gurkšnojame vandenį. Jeigu esate visiškai nepratę prie fizinio krūvio, šios šiokių pamokos gali būti iššūkis.
Hip hop šokio pagrindą sudaro atskiri žingsniai, turintys savo pavadinimus: „wop“, „smurf“, „Steve Martin“ ir begalė kitų. Kiekvienas jų dar ir atsiradimo istorijas turi – jas mums Gytis įdomiai nupasakojo. Visus žingsnius būtina atlikti techniškai teisingai, iš pradžių lėtu, o vėliau labai greitu tempu. Gerai jau, ką ten slėpti – būna momentų, kai vos spėji tuos savo žingsnius sušokčioti į muzikos taktą. Žiopsot nėra kada, informacijos daug.
Pamokos metu išmokstame keletą naujų žingsnių, kuriuos vėliau jungiame į choreografiją. Dirba ne tik kūnas, bet ir smegenys – kaip žinia, mokantis kažko naujo formuojasi naujos neuronų jungtys, nauji įpročiai, ir man tai yra viena smagesnių gyvenimo patirčių.
Žinoma, didžiausias krūvis vis tik tenka kojoms. Po dviejų mėnesių šokio jaučiu, kaip didėja lankstumas – ypač sustiprėjo nugara ir kojos, o bendrai stangrėja mano moteriški linkiai, kas, ką čia slėpt, labai jau motyvuoja šokti toliau.
Praktiniai niuansai
„Skillz“ studijoje persirengimo kambariai įrengti švariai, bet gana spartietiškai: jeigu esate išlepinta dama ar vaikinas, kuriems reikalingi apšviesti veidrodžiai, tai žinokite, kad čia to nėra, kaip ir, beje, dušo – didžiuliam mano nusivylimui. Persirengti reikės glaudžiantis ant siaurų suoliukų klegant paauglėms mergaitėms. Bendrose erdvėse yra spintelių vertingiems daiktams pasidėti, jei norite – galite neštis daiktus su savimi į salę. Visa kita veikia puikiai – viskas itin švaru ir tvarkinga, įskaitant tualetus.
Kokia apranga reikalinga? Bet kokia jums patogi laisva apranga. Tipinėje hip hopo aprangoje vyrauja labai daug oversized detalių – marškinėliai, džemperiai, kelnės ir, žinoma, beisbolo kepuraitė. Tik reikia turėti galvoje, kad prakaituosite daug, nebent esate kilę iš kažkokių ypatingų neprakaituojančiųjų giminės. Taip pat būtini patogūs kedai, su kuriais patogu šokinėti, hiphopiškai slysčioti, šokčioti, linguoti, sukinėtis ir kitaip aktyviai leisti laiką.
Kaina: 70 Eur/mėn; pirmas kartas nemokamai.
Būsena kitą dieną: gera. Kūnas jaučiasi pramankštintas ir lankstus, maloniai dilgčioja iš nuovargio.
Ar rekomenduočiau? Tikrai taip!
Mano vertinimas: šešios beisbolo kepuraitės iš penkių ir ačiū, kad egzistuojate. Turite Vilniuje aukščiausios prabos kokybę tokioms paslaugoms.