Jeigu jums netinka jūsų darbas, santykiai ar bet kokios kitos gyvenimo aplinkybės, jūs absoliučiai viską galite keisti. Keisti nebeįmanoma tik mirčių ir mirtinų ligų, bet ir tai nuoširdžiai tikint pasitaiko stebuklų.
Nedaryti nieko negalima keisti. Kur padėjote kablelį? Nelikite kentėjimo ir aukos pozicijoje. Jeigu jūs galvojate, kad jūsų auka ir kankinystė jus puošia, jūs labai stipriai klystate. Jeigu jūs naiviai tikitės, kad aplinka įvertins jūsų kankinystę, jūs klystate dar labiau. Aplinka apskritai yra dėjusi ant jūsų skersą, ir kiekvienas psichiškai sveikas egocentriškas individas visų pirma žiūri savo reikalų.
Taip, aš jau tai sakiau, ir kartosiu vėl ir vėl ir vėl ir vėl, iki kol pradėsiu matyti minimalų kitimą: Lietuvoje moterys ypač mėgsta tarnauti vyrams ir vaikams, save susimenkinti, paversti save šeimos tarnaitėmis, o po to dejuoti nuėjusios pas savo manikiūrininkes ar kirpėjas, kad jų niekas nevertina. Tai aišku, kad jūsų niekas nevertina, jūs esate virtusi puodu ant viryklės, atliekančiu funkciją, kurio niekas nebepastebi. Tiek daug darėte ir plėšėtės, kad niekas nebesupranta ir nevertina to jūsų įdirbio. Neduok dieve, moteris – dar ir vieniša motina, tai ji taip įsikabina to aukos sindromo ir pati save nusikryžiuoja, kad arba jos pradeda nemėgti aplinka ir ją intuityviai išstumia iš savo rato, arba ji pati nustoja gyventi bet kokį socialinį gyvenimą, nes reikia Mantukui užpakalį nuvalyti, o Marytei dantukus išvalyti.
Ką daryti? Nepasistatyti savęs į poziciją, kur jūs liekate vieniša motina. Jeigu jau tai atsitiko, reaguojate adekvačiai ir išdidžiai, o ne kaip auka.
Niekam neįdomu, kad jūs vieniša motina, pati prisidirbot. Aš sau leidžiu vartoti tokį leksikoną šitoje situacijoje todėl, kad esu pati savo jėgomis sudilinusi šitas man pamotės primestas metalines kurpes. Tai nereiškia, kad kas nors turi teisę jus dėl to žeminti, menkinti ar iš jūsų tyčiotis.
Jūsų gebėjimas vykdyti pareigas, darbus ir atsakomybes privalo būti tolygus tos moters, kuri yra ne vieniša motina. Negalima skųstis, grąžyti rankų ir aplinkai nuolatos dejuoti, kad jūs esate vieniša motina. Labai nepasisekė. Jūsų problema. Norint gyvenime pasiekti rezultatų, sukandat dantis ir einat į priekį – egzistuoja pagalba brolių, seserų, motinų, tetų, auklių forma. Taip pat būtina lankytis terapijoje ir spręstis praeities demonus. Lygiagrečiai to – jus palikusius šmikius (arba gal jūs išėjot – tai šaunuolės) priversti už vaikus prisiimti finansinę atsakomybę (jūs nustebsite, kiek daug tėvų to vengia ir išsisukinėja).
Norit geresnio darbo? Susiraskit. Neturit kur išeit? Išeikit į niekur. Niekas taip nepastato dalykų į reikiamą perspektyvą, kaip tuščia piniginė ir baimė bei nerimas dėl pajamų. Kol jausitės patogiai, niekada neišeisit. Čia maždaug kaip tie šmikiai partneriai, kurių ,jeigu moters galutinai užknisus neišspirs pro duris, jis pats neišeis, ir gyvens misdamas jūsų maistu bei šildydamasis jūsų lovoje, nes jis per didelis tinginys kažką daryti.
Jeigu jums netinka, kaip jūsų vyras su jumis elgiasi, susiraskit tokį, kurio elgesys tiks. Visa jūsų dabartinė aplinka, kuri jums nepatinka, yra rezultatas jūsų minčių, veiksmų, sprendimų ir derinimosi prie to, kaip patogiau kitiems, o ne jums, nes didžiajai daliai jūsų aplinkos jūs patogesnė sutariama, patogi kvailelė, kurią lengva valdyti.
Nepatinka miestas? Kelkitės į jums patogesnį.
Nepatinka šalis? Prašom – laisvė rinktis.
Bijot? Tuomet niekuo negaliu padėt. Aplinka gerbia drąsius ir bebaimius, o jei neturit kiaušų, reikės juos užsiauginti. Kas augina kiaušus? Bebaimiai greiti sprendimai, rizika ir pasipriešinimas bukai kvailai aplinkai, kuri bando jus suniveliuoti.
Aštuoniasdešimt procentų žmonių yra pilka masė. Norit būti pilka masė, ar norit kažkam daryti įspūdį? Pabūkit šiek tiek maištininkėmis. Minia seka paskui stipriausius. O jei šiandien bijote nuspręsti, ar jums labiau patinka mėlyna ar rožinė, jūsų laukia ilgas tobulėjimo kelias.
Moteris, norinti išlikti šiuolaikiniame pasaulyje, turi būti su kiaušais, užsigrūdinusi, stipri, ir jau tikrai mokėti bent porą kikbokso judesių (metaforinių ir tiesioginių), kitaip jus suvalgys, uždominuos, užvaldys, ir jūs verksite naktimis kruvinomis ašaromis, kol jūsų partneris knarks pasigardžiuodamas ant šono net seilei nutįsus.
Man nedera, aš moteriška moteris. Ne, jūs ne moteriška moteris, o bailė ir infantilė.
Reikia visoms moterims skubiai skaityti apie seksizmą, lygias teises, feminizmą. Tačiau visiškai pereiti į priešingą barikadų pusę ir tapti virkaujančia isteriška feministe nėra skoninga – rizikuojate, kad jūsų labai stipriai nemėgs.
Tai tada kur teisybė? Kažkur per viduriuką. Turite išmokti neleisti jums lipti ant galvos, nebūti kilimėliu po kojomis ir išmokti išsikovoti norimus dalykus.
Greičiausias būdas išmokyti aplinką jus vertinti – prioretizuoti save. Išvažiuokit savaitgaliui ar dienai palikusi vyrą vieną su bliaunančiais vaikais, krūva skalbinių ir neplautų indų. Tapkite sveikai egoistiška – užsiimkite savo reikalais.
Kitas geras ir patikimas būdas yra brėžti ribas santykiuose su aplinka. Kaip neperspaust? Nėra tokio dalyko. Nebegalintys jumis manipuliuoti žmonės patys atsitrauks, nes, kaip jau ir minėjau, aplinkai patogesnė lengvai manipuliuojama moteris.
Kodėl moterys Lietuvoje taip labai stipriai pasiduoda seksizmui ir lyčių vaidmenims?
Todėl, kad ketvirtadalis moterų Baltijos šalyse yra priklausomos nuo vyrų finansiškai.
Kieno pinigai, to ir sprendimo teisė. Got it?
Viskas. Galvą aukštyn ir einam kovot. Savęs pagailėti dar spėsit senatvėje arba iš kažkur anapus.