Laidos svečias, „Luminor“ banko atstovas Justas Daujotas šyptelėjo teigdamas, kad ateitis ateina žymiai greičiau nei žmonės tikisi ar norėtų.
„Labai retai įprastą dieną susimąstome, kaip atrodys mūsų gyvenimas po 5, 10 ar 20 metų. Tie sprendimai, kuriuos priimame šiandien, labai greitai nuves iki tos ateities. Todėl skatiname atsakingai pažiūrėti į kiekvieną šiandienos sprendimą, kad užsitikrintume tokią ateitį, kokios norime“, – sakė specialistas.
Visai neseniai bankas „Luminor“ surengė neįprastą eksperimentą. Kompanija pasikvietė 3 žinomus žmones, kurie turėjo atsakyti į psichologo, sveikatos specialisto ir finansų žinovo parengtus klausimus. Remiantis surinktais duomenimis ir pasitelkus dirbtinį intelektą, buvo nupiešta tų žmonių ateitis.
„Pasitelkę technologijas pademonstravome, kokia bus jų finansinė situacija, sveikata, kaip jie jausis psichologiškai. Buvo sukurti avatarai, atvaizduojantys konkretų žmogų po 20 metų – su pasikeitusiais veidais, šiek tiek senstelėję ir kalbantys jų balsu“, – teigė J. Daujotas.
Jautėsi kaip fantastiniame filme
Save po 20 metų sutiko ir eksperimente dalyvavusi nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė. Ji laidoje „Delfi Diena“ dalijosi įspūdžiais ir ne kartą pakartojo, kad visą tą laiką jautėsi it fantastiniame filme.
„Įspūdžiai labai kontrastingi. Kai sėdėjome kambariuke, kuriame laukėme susitikimo su savo avataru, aš iš visos trijulės buvau pati skeptiškiausia, sakiau, kad esu bandžiusi įvairius filtrus, mėgstu „Chat GPT“, tad viską žinau, kaip čia gali būti. Man tikrai įdomu technologijos ir ateitis, bet kad mane taip puikiai atvaizduos po 20 metų, nesitikėjau, – prisiminė ji. – Neslėpsiu, kai įėjau į tą kambariuką – o tai buvo tamsus kambarys su prieš mane šviečiančiu stačiakampiu – jaučiausi kaip fantastiniame filme. Tada mano kinkos pradėjo drebėti. Viskas tapo labai siurrealu, aš praradau laiko nuovoką – atrodė, kad čia kažkokia haliucinacija ar sapnas. Į mane pradėjo eiti šešėlis, kuris galiausiai išryškėjo. Man tas žmogus – o tai buvo moteris – pasakė: „labas, gražuole“. Mano balsu! Kai labai išsigąstu, imu juoktis. Taip buvo ir tąkart.“
A. Kulitaitė teigė žvelgusi į matomą vaizdinį kaip į sau labai artimą žmogų. Ji pripažino – sunku suvokti, kad technologijomis įmanoma patirti tokį pojūtį, prilygstantį keliavimą laiko mašina.
„Kol kas tai yra įspūdingiausias ir emociškai stipriausias projektas, kuriame esu dalyvavusi. Po to, kai visi išėjome iš to kambariuko, kunkuliavo labai daug emocijų. Kai skridome atgal į Lietuvą, sėdėjau, žiūrėjau pro langą ir mąsčiau, ką turėčiau keisti, nes nebuvau labai patenkinta tuo, kokia būsiu po 20 metų. Dalykai, kuriuos pasakė mano ateities avataras, yra suprantami, bet, matyt, kartais reikia dar balso iš šono – šiuo atveju ateities balso – kad pasimokytum iš to ir suprastum, kad net ir mažiausias dalykas šiandien gali turėti didelę reikšmę ateityje. O ta ateitis yra dabar“, – kalbėjo nuomonės formuotoja.
Lietuviams vis dar trūksta žinių apie finansus
„Delfi Diena“ vedėja teiravosi banko atstovo – ar lietuviai šiandien pakankamai rūpinasi savo ateitimi, finansine gerove?
„Viena vertus atrodo, kad situacija gerėja, nes vis daugiau švietimo šia tema. Kita vertus, jaučiasi, kad mes per mažai tos nepriklausomybės turėjom, per mažai dar laiko praėjo, kad tikrai visi žmonės, jų tarpe ir jaunimas, turėtų pakankamas finansines žinias. Sakyčiau, dar kažkiek tų žinių trūksta. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip dera valdyti savo asmeninius finansus, kaip biudžetuoti, kiek turėti santaupų, kaip investuoti, kas tikrai dar nėra kiekvienam savaime suprantama. Taip pat – kaip valdyti išlaidas, kiek tų išlaidų skirti būtinoms reikmėms, kiek nebūtinoms reikmėms. Šie dalykai gali pasirodyti trivialūs, bet tikrai ne visi apie juos pakankamai susimąsto“, – teigė J. Daujotas.
Vis dėlto eksperimente dalyvavusi A. Kulitaitė pasidžiaugė, kad iš visų trijų dalyvių jos finansinis paveikslas atrodo geriausiai.
„Labai įdomu tai, kad šiame eksperimente visi buvo labai skirtingi – vienas buvo stiprus sveikatos prasme, kitas psichologiškai ir trečias finansiškai. Aš esu finansiškai stipriausias žmogus, kuris paskui tuos pinigus dės į psichologiją ir sveikatos būklę, – juokėsi Agnė. – Bet dėl savo finansų aš didžiuojuosi. 2008 metų krizė pakankamai stipriai paveikė mano šeimą ir nuo to laiko aš bijau, kad ji ir vėl gali ištikti. Jau tada ėmiau mąstyti, ką turėčiau daryti su savo finansais. Mane gąsdina jauni žmonės, esantys aplink mane, kurie gyvena „nuo nulio iki nulio“, nuo algos iki algos. Arba prisiima paskolų, kurių vėliau nesugeba grąžinti. Man svarbu padalinti kiekvieno mėnesio pajamas į atitinkamas dalis. Tai mano išlaidos, nuoma, santaupos ir investicijos. Šiuo metu esu investavusi į indėlius ir akcijas. Manau, apie finansinius dalykus turi galvoti šiandien. Atsidėti tuos pinigus, o jei tai nelabai įmanoma, gal vertėtų pakeisti savo gyvenimo tempą arba pomėgius?“
Visą pokalbį galite matyti vaizdo įraše, jį rasite straipsnio viršuje.
