Santykiuose vyko psichologinis ir fizinis smurtas
Istorija prasidėjo prieš daugiau nei penkerius metus, kuomet Ieva pastojo. „Pusmetį draugavome, o po to aš pastojau. Galima sakyti, kad vaikučio neplanavome, susituokę nebuvome. Didžiausia bėda santykiuose buvo jo psichologinis ir net fizinis smurtas. Laukdamasi svarsčiau išsiskirti, ieškojau būsto, kur galėčiau apsigyventi, bet giliai širdyje tikėjausi, kad gal gimus vaikui jis pasikeis“, – pasakojimą pradeda Ieva.
Gimdymas buvo labai sunkus, mergaitę teko traukti su vakuumine pompa. Po gimdymo Ievai reikėjo fiziškai atsistatyti. Kurį laiką ji vos galėjo vaikščioti ar sėdėti. „Dėl sunkaus gimdymo, dukrytė buvo labai irzli, ji daug verkdavo, sunkiai užmigdavo. Pamenu, kai jai buvo 10 dienų, antrą valandą nakties ji vis dar verkė. Paprašiau jos tėvo, kad pasuptų, nes jau nebeturėjau jėgų. Jis ją paėmė ant rankų, pasupo keletą minučių, bet dukra klykti nenustojo. Jis sušuko: „Ar tu b... baigsi n... išsip...“ ir metė ją kokius 3 metrus ant lovos. Kitą rytą pasakiau, kad pasiimu vaiką ir išsikraustau. Nenorėjau, kad vaikas matytų smurtą. Niekada nesigailėjau šito sprendimo“, – pasakojo Ieva.
Kai moteris su dukryte išsikraustė į kitą miestą, tėtis periodiškai lankė savo vaiką. „Kiek norėjo, tiek galėjo lankytis. Siunčiau nuotraukas, kad tėvas matytų, kaip vaikas auga. Jis atvažiuodavo kartą per mėnesį kelioms valandoms. Kai dukrytei buvo 10-11 mėnesių, grįžau gyventi į sostinę. Jis su vaiku matydavosi, kada jam patogu. Niekada nežiūrėdavo mano prašymų, bet dėl to konfliktų nekėliau“, – pasakojo pašnekovė. Tačiau kai dukrai suėjo treji, mama pastebėjo, kad po savaitgalio pas tėvą, vaikas grįžta paraudusia intymia vieta, pradėjo nebenorėti pas jį važiuoti, klykti, kai jį pamato. „Dukra sakydavo, kad tėvas „darė popą“ rodydama intymią vietą. Bandžiau su juo aiškintis, kalbėtis, bet jis tik rėkdavo ant manęs. Matydama, kad situacija nesikeičia pradėjau ieškoti pagalbos, nuvykau į psichologinę konsultaciją PVC, man patarė kreiptis į policiją, vaikų teises bei psichologinį centrą „Užuovėja“. Į policiją nesikreipiau, nuvykau tik į psichologinį centrą. Dukrai tuo metu buvo treji metai, ji turėjo kalbos raidos sutrikimą, todėl nieko konkrečiai negalėjo papasakoti. Išvadoje buvo pažymėta, kad galimai naudota seksualinė prievarta prieš dukrą iš tėvo pusės. Visą šią informaciją centras perdavė Vaikų teisėms bei policijai, tuomet viskas ir prasidėjo“, – pasakojo moteris.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu vaikas buvo apžiūrėtas ir apklaustas. Kol vyko tyrimas, tėvas su dukra nesimatė. „Medicininė ekspertizė parodė, kad organai nepažeisti, o tvirkinimo fakto niekas net nesvarstė, kadangi dukra buvo per maža, kad apibūdintų, kas nutiko. Ikiteisminis tyrimas dėl pedofilijos tėvo atžvilgiu buvo nutrauktas ir prasidėjo visi „smagumai“. Teko pradėti civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei lankymo tvarkas. Dukros tėvas, keršydamas man, darė viską, kas jo galioje, kad man pakenktų“, – pasakojo moteris. Laimei, vaikas po tų kartų daugiau kūno sužalojimais po apsilankymų pas tėvą nebesiskundė ir žymių dėl galimo seksualinio smurto nebebuvo.
Teismas trunka jau dvejus metus
Civilinis teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir priežiūros jau tęsiasi dvejus metus, kuriuo siekiama sutikti su lankymo/auginimo tvarka 50/50. „Tuos metus tėvas savo ieškinį koregavo kelis kartus, man buvo subadytos automobilio padangos, buvau sekama, kelis kartus teikė policijai melagingus pranešimus, kad aš neva neprižiūriu vaiko, kad aš persekioju jį patį ir noriu nužudyti. Po apklausos tyrimas buvo nutrauktas, įvardijus, kad tai tiesiog šmeižtas prieš mane. Po kelių mėnesių buvo pateiktas dar vienas pareiškimas policijai, neva aš siuntinėju pusnuogės dukros nuotraukas ir jas gali bet kas pamatyti. Aš nusiunčiau tėvui žinutę su mėlynėmis ir dideliais iššutimais po eilinės dukros nepriežiūros būnant pas jį ir nusiunčiau tik jam. Šį kartą tyrimas net nebuvo pradėtas“, – pasakojo Ieva.
Anot jos, paskutinis tėvo akibrokštas įvyko visai neseniai, kai dukrą pasiėmęs savaitgaliui, sekmadienį mamai jos taip ir negrąžino. „Gavau žinutę, kad dukros neatveš, nes parašė pareiškimą policijai, kad aš tariamai mušu vaiką. Kviečiau policiją, vykome į jo namus, bet nieko nepešėme, nes yra tik laikinas teismo sprendimas dėl lankymo tvarkos, tačiau vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Man jis neleido su dukra bendrauti, nevedė jos į darželį, pas logopedę. Man nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, nebuvo jokių kardomųjų priemonių, bet pasimatyti su vaiku negalėjau. Galiausiai po kelių dienų dukrą grąžino. Mergaitė grįžo išsigandusi, be galo pasiilgusi. Aiškiai matomas neigiamas tėvo elgesio poveikis vaiko psichikai“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, vaiko tėvas šiuo metu gyvena su savo dabartine žmona ir jos dviem vaikais. „Mano tikslas šiandien yra, kad dukra gyventų su manimi. Auginau ją viena nuo pat pirmų dienų. Jos tėvas su ja ryšį palaiko, bet tik tiek. Kai paklausiu, ką jie kartu veikia, sako, kad ji žaidžia su kitais jo vaikais, o tėtis guli ant sofos ir žiūri televizorių. Jis siekia, kad vaiką augintume 50/50. Teismo sprendimas turėtų paaiškėti spalį, bet visko gali būti“, – beviltiškoje situacijoje atsidūrusi pasakojo pašnekovė.
Šiuo metu ji tenori ramybės sau ir savo dukrytei. „Gaila, kad civilinėse bylose jau tapo precendentu naudotis vaikais kaip įrankiu, kad pasiektų savo tikslą. Institucijos yra bejėgės dėl įstatymo spragų. Liūdniausia, kad mano atveju vaiko tėvas, keršydamas man, labiausiai kenkia mergaitei“, – teigė moteris.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|