Dar tik antrą mėnesį motinystės atostogose esanti Jolanta su Delfi skaitytojais sutiko pasidalinti savo istorija. Moteris pabrėžia – darbo nėštumo metu ji ieškojo ne dėl didesnių išmokų ar garantijų. Tiesiog kurį laiką nepavyko rasti tinkamo – lietuvei itin svarbi buvo ne tik įmonės reputacija ir galimybės, bet ir biuro lokacija, mat Jolanta su vyru augina dar ir trejų dukrelę, šiuo metu lankančią darželį.
„Šis nėštumas buvo netikėtas, vis dėlto net ir tada nesustojau ieškoti sau tinkančio darbo. Kai buvau 7-tą mėnesį nėščia, viena didelė įmonė mane pasikvietė į pokalbį. Žinoma, pokalbio metu apie savo nėštumą nekalbėjau, vis dėlto tikrai buvo galima įtarti, – sako pašnekovė, kuriai netrukus buvo pasiūlyta minėta vieta. – Norvegijoje darbdavys neturi teisės klausti asmeninių dalykų – apie nėštumą, planuojamą šeimos pagausėjimą ir panašiai.
Tiesa, negaliu teigti, kad čia visiškai neegzistuoja diskriminacija – jei darbdaviai būtų tiksliai žinoję apie mano nemažą nėštumą, greičiausiai jie būtų kitaip apsvarstę įdarbinimo klausimą, įsivertinę rizikas. Vis dėlto iš teisinės pusės Norvegijoje nėščia moteris yra absoliučiai apsaugota, gali ieškoti darbo, pilnai dalyvauti darbinėje veikloje ir nebūti diskriminuojama.“
Apie 7 mėnesių nėštumą Jolanta vadovei pasakė jau pirmą darbo dieną – moteris tikina neišgirdusi nė vieno priekaišto ar nusivylimo. Anaiptol – vadovė tikino įtarusi apie kandidatės situaciją, vis tik pasirinkusi ją dėl įgūdžių ir reikalavimų atitikimo.
„Galbūt kažkoks nebylus nusivylimas toje aplinkoje ir vyravo, tačiau niekas garsiai apie tai nekalbėjo. Įmonė, kurioje dirbu, yra didžiulė, jos reputacija – nepriekaištinga, tad bet kokios kalbos apie nėščiosios diskriminaciją būtų pakenkusios. Jei kyla problemų, visada galima kreiptis į tam tikras institucijas, kurios konsultuoja panašiais klausimais – jos puikiai išaiškina, ką daryti galima ir ko ne. Norvegai žino savo teises ir moka naudotis įstatymais“, – pasakoja lietuvė.
Į dekretą išėjo padirbusi mėnesį
Mėnesį padirbusi Jolanta išėjo į dekretines atostogas. Tiesa, ir ši tvarka Norvegijoje visai kitokia – moterys prieš gimdymą ilsisi ne du mėnesius, o vos tris savaites.
„Nėščios norvegės sportuoja, sąžiningai eina į darbą, jaučiasi pilnavertės, nesiskundžia esančios silpnos, daug vaikšto, nebūna ligotos – žinoma, jei su nėštumu viskas gerai. Lietuvoje, manau, šis laikotarpis yra labiau emocinis, moterys linkusios savęs pagailėti, daugiau pagulėti lovoje“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, paprasčiau norvegės žiūri ir į darbą su vaikais – jei prireikia, eina į susitikimus su vos kelių mėnesių kūdikiu.
„Vienoje darbovietėje turėjau moterį vadovę. Praėjus keliems mėnesiams po gimdymo ji grįžo į darbą, dalyvaudavo susitikimuose – tuo metu gal penkių mėnesių kūdikis tiesiog ropodavo po stalu arba miegodavo. Jis niekam netrukdė. Ir tie susitikimai tikrai nebūdavo apie kūdikėlį – mes aptardavome svarbius darbinius klausimus. Noriu pasakyti, kad net ir neseniai pagimdžiusiai moteriai Norvegijoje suteikiama galimybė pilnavertiškai gyventi ir dirbti“, – sako Jolanta, pabrėždama, kad kiekviena žindanti mama turi pasirinkimą kasdien dirbti viena valanda trumpiau.
Motinystės atostogos – gerokai trumpesnės nei Lietuvoje
Norvegijoje motinystės (arba tėvystės) atostogos trunka 9 mėnesius (tada išmoka siekia 100 proc. darbo užmokesčio) arba vienerius metus (išmoka siekia 80 proc. darbo užmokesčio) – apie dvejų ar trejų metų laikotarpį, kaip kad priimta Lietuvoje, nėra nė kalbos. Pašnekovė sako, kad į vaiko auginimą privalomai yra įtraukiami ir vyrai – jei moteris pasirenka vienerių metų atostogas, į darbą vis tiek grįžta po 9 mėnesių, nes likusius 3 mėnesius su kūdikiu būna tėtis. Anot Jolantos, pareigomis šalyje priimta dalintis.
„Yra ir daug nerašytų taisyklių – pavyzdžiui, Norvegijoje šeima ir vaikai tikrai yra numeris vienas. Niekas nepyksta, jei mažo vaikelio tėvai anksčiau išeina iš darbo ar pasiima laisvas dienas jam susirgus. Dirbti viršvalandžius yra asmeninis pasirinkimas, visada apmokamas papildomai – kartais man nesuvokiama, kai iš draugių išgirstu, kiek viršvalandžių Lietuvoje tenka dirbti joms. Kodėl taip yra? Vis dėlto dveji metai motinystės atostogų, taip, kaip Lietuvoje, mano manymu, yra puiku – metai išties per mažas laiko tarpas buvimui su mažyliu“, – tikina ji.
Tiesa, antrieji metai motinystės atostogų yra įmanomi ir Norvegijoje, vis dėlto tai yra neapmokamas laiko tarpas.
„Norvegijoje kainos vis auga, brangsta produktai, nekilnojamas turtas ir tai vyksta sparčiai. Šeimai išgyventi iš vieno asmens atlyginimo yra kone neįmanoma, todėl daugelis mamų į darbus grįžta vėliausiai po metų“, – teigia J. Montvilaitė, ir pati pasirinkusi šį laikotarpį.
Kalbant apie išmokas, įdomus ir dar vienas niuansas – jei prieš gimdymą Jolanta nebūtų susiradusi darbo, vis tiek vienerius metus būtų gavusi kasmėnesinę išmoką.
„Prieš įsidarbinant buvau įrašyta į Norvegijos darbo biržą. Įstatymai tokie, kad net ir tokiu atveju man būtų priklausiusi išmoka. Ta išmoka, beje, gali skirtis – viskas priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo. Šis faktas mane nustebino. Tai svarbi žinia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams, nes apie šias išmokas žino tikrai ne visi“, – šypteli antro vaikelio neseniai susilaukusi lietuvė Jolanta.